Izraelio premjeras sujaudino popiežių, nusprendęs, kad Jėzus kalbėjo žydų kalba (video)

Ne vietoje, nelogiška, bet originaliai skambanti pastaba, gimusi iš visiško neišmanymo.

popiežius nustebino... dievas gali kalbėti bet kokia kalba. Ta, kuria jį klausantys supranta. Izraelio premjeras nuvylė. Jam naudinga, kad Jėzus kalbėtų žydų kalba. Lietuvių lenkinimo laikais buvo skelbiama, kad dievas nesupranta lietuviškai. Nes tai kai kam buvo naudinga.

Kalba yra žmogaus dalis. Nenorėjom, kad prūsų kalba būtų mirusi, atkūrėm. Atsikuria ir prūsai, nes tai žmonės, kurie šitaip save identifikuoja. Jei dabar Sirijoje sunaikintas paskutinis kaimas, kuriame kalbėta JHS kalba, tai tas pats, kaip kada būtų sunaikinti Jo vaikystės namai, jei tokie būtų buvę išlikę. Jei žmonės žinotų ir girdėtų skambant JHS gimtajai kalbai, daugiau mąstytų ir apie Jį Patį.

Su nusidejeliais JEZUS ir turejo kalbeti ju kalba, o arameju ar hebraju - tai yra grynai lingvistika.

Be abejo, gimtoji, kaip ir absoliučiai daugumai to meto žydų. Tai anaiptol nepaneigia, kad kalbėjo ir diskutavo su rabiais hebrajiškai. Prašau paskaityti 1-ąji komentarą darkart: esama mokslo darbų, įrodančių būtent hebrajišką net ir Mato Evangelijos pamatą. Jei Pačiam reikia nuorodų, duosiu.

Jėzus kalbėjo aramėjų kalba, būtent ši buvo jo gimtoji. ji taip pat, kaip ir arabų, priklauso semitų kalbų šeimai.

Atsiprašau, turi būti šabaktani, "s" čia pateko iš graikiško perteikimo.

Šventi žmonės kartais būna naivūs, bet tai nereiškia, kad Netanjahu "nusodino" Popiežių. Talmudininkų bandymai sumenkinti JHS natūraliai kyla iš Jo, kaip Kristaus (= Mesijo), atmetimo. Tiesa, kad "žemiausias" sluoksnis kalbėjo aramėjiškai. Netiesa, kad aukštesnieji sluoksniai nekalbėjo - kalbėjo VISI, grįžę iš Babilonijos nelaisvės. Tad ne todėl JHS kalbėjo aramėjiškai, neva buvo "aramėjas" (tokią kvailystę skaitau pirmąkart gyvenime!), bet todėl, kad Babilonijoje aramėjų kalba visuotinai buvo paplitusi ir beišstumianti akadų kalbą. Kad JHS nemokėjo hebrajiškai, yra grubi insinuacija - kitaip Jis nebūtų diskutavęs sinagogose su rašto žinovais, nes visų tokių diskusijų kalba buvo hebrajų, o visi išsilavinę žmonės tikrai mokėjo kalbėti hebrajiškai. Be abejo, JHS kalbėjo hebrajiškai, net jei netikėtume Jo esant įsikūnijusiu D-vu, Kuris galėjo pakalbėti bet kuria pasaulio kalba. Patys talmudininkai neretai priskiria JHS prie ano meto fariziejiškos pakraipos rabių (skirtingai nuo aristokratų sadukėjų, fariziejai būdavo kilę ir iš liaudies, patys pasiekdami rabių išsilavinimą). Be to, čia talmudininkai klaidina kvailius, nes žydų tradicijoje išsilavinimas yra privalomas, kiekvienas berniukas tampa bendruomenės narių tik išėjęs Toros mokslus po bar-micvos (mergaičių - bat-micva) procedūros (žr. rusiškai kad ir ru.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0%B0%D1%80-%D0%BC%D0%B8%D1%86%D0%B2%D0%B0). JHS laikais Izraelyje negalėjo būti žydų, nesuprantančių Toros hebrajiškai. Todėl neabejoju, kad JHS pamokė "Tėve mūsų" maldos būtent hebrajiškai, bet ne aramėjiškai. Dabartiniai Izraelio mokslininkai seniai atrado Evangelijose ir Paties JHS pasakymuose kalkių iš hebrajų, bet ne iš aramėjų kalbos. Tačiau akivaizdu, kad "Talita kūmi!" ir "Elahi Elahi, lama sabaktani!" JHS tarė gimtąja aramėjų kalba. Reikia pridurti, kad pati aramėjų kalba ne tik smarkiai skiriasi nuo hebrajų (ne menkiau nei latvių nuo lietuvių), bet ir turi du labai skirtingus dialektus - Sirijos rytų aramėjų ir Palestinos vakarų aramėjų. Pirmoji yra dabartinė siroaramėjų krikščionių liturginė kalba. Ja turime visą Šventąjį Raštą (vad. Pešittą). Vakarų aramėjų, gimtoji JHS kalba, buvo išlikusi tik 2-juose kaimuose, kurių vienas - Ma'alula Sirijoje, per karą dabar sunaikintas. Čia bandoma pavaizduoti JHS kaip svetimtautį ir visuomenės atmatą, net tais laikais neva nepasiekusio bar-micvos.