JAV prezidento rinkimai, tai didžiausia pavykusi psichologinė operacija

Po to, kai „netikėtai“ 2016 m. JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trampas (Donald Trump) Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė daug pranešimų, kad šoką sukėlė tai, jog prezidentu buvo išrinktas ne tas, kurio buvo tikėtasi, kad išrinktasis prezidentas D. Trampas yra Rusijos prezidento Putino „gerbėjas“ ir kad Trampas gali svarstyti galimybę išfromuoti NATO aljansą. Tad ar galima tikėtis, kad naujasis JAV prezidentas Trampas JAV užsienio politiką pasuks 180 laipsnių kampu? Ar yra pagrindo nerimauti Lietuvos valdančiajam elitui?

Kiekviena mažesnė valstybė turi savo galios rėmėjus užsienyje. Lietuvos valdžios tironiją remia Briuselis ir Vašingtonas. Vašingtonas nuolat giria Lietuvos tironiją už „demokratinę pažangą, kuriant demokratiją tiek savo šalyje, tiek padedant ją plėtoti kitoms šalims“. Briuselis ir Vašingtonas teikia Lietuvos tironijai politinę, karinę, finansinę paramą (paskolų forma), informacinę propagandą žiniasklaidoje. Čia yra Lietuvos valdžios tironijos galios prigimtis.

Ankstesnių JAV prezidento rinkimų metu Obama sakė daugelį dalykų, tačiau tapęs prezidentu elgėsi priešingai. 2016 metų JAV prezidento rinkimų metu panašiai kalbėjo D. Trampas. Tad ko galima tikėtis iš Trampo? Žinoma, geriausia būtų palaukti ir pamatyti. Tačiau, jau dabar galima teigti, kad blaiviai mąstantiems neverta tikėtis didelių lūkesčių.

Iš kart po rinkimų JAV ir Vakarų žiniasklaidos priemonėse pasirodė straipsniai bauginančiais pavadinimais, kad tai į „autoritarinizmą vedantis“ prezidentas, Deja, į autoritarizmą ir „policinės valstybės“ link JAV ėjo jau anksčiau, iš kart po 9/11. Tai reiškia, kad dabar JAV žiniasklaida pradėjo nekęsti to, ką prie prezidento Obamos labai garbino.

Pirmiausiai reikėtų trumpai apžvelgti teigiama šių rinkimų pusę. Šie rinkimai parodė, kad žmonės Amerikoje nenori iki tol daugelį metų buvusios valdžios, nenori tokios santvarkos, kurioje jie gyvena, nenori melo ir propagandinės žiniasklaidos; nenori rinkimų uždaro rato, kai viena kadenciją prezidentu išrenkamas Bushas, kitą jo sūnųs, vieną kadenciją Bilas Klintonas (Bill Clinton), kitą kandidatuoja, deja nesėkmingai Hilari Klinton (Hillary Clinton), kuri įėjo į Amerikos istoriją kaip labiausiai nepageidautina Amerikos politikė.

Dabar pažvelkime į pačius JAV prezidento rinkimus.

JAV rinkimų sistema, kaip ir Lietuvos sukurta ne tam, kad išpildytų žmonių norus ir lūkesčius, bet tam, kad sakytų jums ko jūs norite ir ko jums reikia.

Vakarų žiniasklaidos sukelta isterija dėl D. Trampo taip pat dirbtinai sukurta tam, kad jūs per baimę būtumėte labiau kontroliuojami.

JAV prezidento rinkimai, tai verslo ir politikos elito surengta viešųjų ryšių akcija, kurios tikslas įtraukti žmones į sistemą, kuria pasitiki vis mažiau žmonių.

JAV, kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių kandidatai į prezidentus dar prieš rinkimus pirmiausia yra atrenkami šalies politinio elito. JAV karinis - pramoninis - bankinis elitas prezidento rinkimams parenka tuos kandidatus, kurie geriausiai įgyvendins jų parengtus ilgalaikius strateginius karinius, politinius, ekonominius planus. Už D. Trampo nugaros stovi naftos ir dujų bendrovės (patiriančios nuostolių dėl anti-Rusiškų sankcijų) ir JAV karinė vadovybė, kuri, deja, nemėgo H. Klinton dėl per daug kraštutinės jos politikos ir besaikės korupcijos. Už H. Klinton nugaros stovėjo FTB padėjęs nutildyti tyrimą dėl H. Klinton e-laiškų,

JAV prezidento rinkimai, tai gerai suplanuota ir sėkmingai įvykdyta psichologinė operacija, kuri priverčia rinkėjus klykti iš džiaugsmo verkti iš nusivylimo ar socialiniuose tinkluose dalintis džiugia naujojo JAV prezidento pergalės rinkimuose naujiena. Deja, tai ne katastrofa, tai paprasčiausia politika.

JAV prezidento rinkimai, tai karinio - pramoninio - bankinio - verslo elito tarpusavio kova dėl valdžios. Tai tiesiog garsiai šlovinamas viešųjų ryšių darbas skirtas nuslėpti nusikalstamas JAV veiklas.

Jeigu džiaugiatės D. Trampo pergale JAV prezidento rinkimuose pažvelkite į JAV karų istoriją, į paskutinius JAV prezidentus. Kas išrinktas JAV prezidentu - Demokratas ar Respublikonas visiškai nieko nereiškia. JAV prezidentas negali būti nepriklausomas ir neturi realios galios - jis tik simbolinis prezidentas, jam pataria ir politiką rašo tas pats korporatyvinis elitas su kuriuo jis kartu dirba.

Iš karto po rinkimų JAV kilo masiniai protestai nepasitenkinimu naujai išrinktu prezidentu Donaldu Trampu. Absurdiški protestai, be konkretaus plano, prasmės ir lyderių greitai peraugo į vienų protestuotojų smurtą prieš kitus. Smurtu ir griovimu gerovės pasiekti neįmanoma. Riaušininkai tik kompromituoja tikrus protestus. Protestų „sąmokslu“ – organizavimu ir finansavimu buvo apkaltintas JAV milijardierius Džordžas Sorosas (George Soros). Tačiau Trampas nesiskiria nuo H. Klinton. Jie abu tos pačios sistemos dalis. Protestai tikrai nėra skirti pašalinti Trampą, bet kažkam kitam.

Ne paslaptis, kad G. Sorosas yra finansavęs ne vieną „spalvotąją revoliuciją“. Tačiau jas finansavo ir JAV Nacionalinės Demokratijos Fondas (USA NED) susijęs su tais pačiais Amerikos neo-konservatoriais, kurie dirbs naujoje prezidento D. Trampo administracijoje. JAV Nacionalinės Demokratijos Fondas (NED) ir JAV Valstijų Departamentas yra pagrindiniai Tarptautinio Respublikonų Instituto (International Republican Institute, IRI) rėmėjai. JAV Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Jonas MacCainas yra aršus anti-Rusiškos politikos šalininkas. Tarptautinis Respublikonų Partijos Institutas (IRI) vykdo savo veiklą ir Lietuvoje, bei palaiko ryšius su Lietuvos „idėjų kalvėmis“ (think-tank).

„Spalvotosios revoliucijos“ užsienyje yra skirtos nuversti šalių vyriausybes. „Spalvotoji revoliucija“ pačioje Amerikoje bus panaudota skaldyti visuomenę, atitraukti dėmesį nuo valstybės svarbiausių problemų. Neabejotina, kad „Spalvotąją revoliucija“ – masinius gatvių protestus G. Sorosas koordinuoja kartu su neo-konservatoriais, Trampo vyriausybės kabineto nariais.

Ironiškas, nors D. Trampas labai kritikavo Amerikos sisteminę valdžią, tačiau jis pats atstovauja sisteminę Respublikonų partiją.

Taigi, beprasmiška tikėtis, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumas JAV užsienio politika pakeis 180 laipsniu kampu. JAV prezidentai politikos nekuria. Jie tiesiog atstovauja specialiems globalaus korporatyvinio verslo elito interesams. JAV politiką kuria ne Baltieji Rūmai, bet Wall Street'as, karinis, pramoninis, bankinis elitas, politikos institutų „idėjų kalvės“ (think-tank), daugelis Amerikos slaptųjų žvalgybos agentūrų.

Šie JAV prezidento rinkimai buvo išskirtinai susiję su Rusijos politka. JAV ekonomika yra sunkioje būklėje, todėl Vašingtonas siekia turėti ne „draugą Kremliuje“ bet verslo partnerį, Tad neatsitiktinai korporatyvinis elitas kandidatu parinko veslininką D. Trampą. Versle draugų nėra, yra tik interesai. D. Trampas savo rinkėjams žadėjo viską daryti priešingai, ką Obama darė. Bet prisiminkime, kad 2016 liepos mėnesį Rusijos prezidentas Putinas susitarė su Prezidentu Obama dėl karinio bendradarbiavimo kovojant prieš teroristus Sirijoje. Tačiau JAV Gnybos departamentas šiam sumanymui pasipriešino. Jei naujasis JAV prezidentas D. Trampas iš tikrųjų sieks suartėjimo su Rusija, tam bet kokia kaina pasipriešins Respublikonų partijos neo-konservatoriai ir korporatyvinė propagandinė žiniasklaida.

D. Trampas nėra ir negalės būti joks "nepriklausomas" prezidentas. Trampo užsienio politikos patarėjai sudaryti iš tų pačių mokslinių institutų "idėjų klavių" (think-tank) patarėjų, kurie rašė politiką kandidatei į prezidentus H. Klinton. D. Trampą palaiko ta pati korporatyvinė žiniasklaida naudojanti visuomenės manipuliacijos technikas.

Daugelis tų, kurie tiki nauju JAV prezidentu D. Trampu yra apgauti. Būdamas milijardieriumi ir siekdamas JAV prezidento posto, D. Trampas nieko nedarė, kad JAV visuomenė gyventų geriau. Trampas tapo turtingas, nes jis gavo paramą iš tų pačių grupių, kurios kontroliuoja Ameriką.

Vos tik prezidento rinkimus laimėjo D. Trampas jo pirmieji žodžiai buvo padėkos žodžiai ne rinkėjams, bet H. Klinton už ilgametę ir sunkią jos tarnyba Amerikai. Tai pačiai, kuri užsiėmė lobizmu, 2011 metais inicijavo JAV karą prieš Libiją, gavo finansinę paramą iš šalių remiančių terorizmą – Saudo Arabijos ir Kataro.

Manęs nenustebino, kad daugelis žmonių ir Lietuvoje tiki nauju prezidentu D. Trampu. Jie tiki ir Lietuvos partijų priešrinkiminiais pažadais kurie dažniausiai lieka neįgyvendinti. Trampu tiki dešimtys milijonų Amerikiečių. Tačiau nustebino ta, kad Trampu patikėjo taip vadinama alternatyvioji žinisklaida.

Netgi aukščiausi Ukrainos politikai patikėjo žiniasklaidos sukurta pasaka, kad D. Trampas yra „pro-Rusiškas“ kandidatas įžeidinėjo jį Facebooke. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenijus Avakovas teigė, kad „Trampas yra tiek pat pavojingas Amerikai, kaip ir Ukrainai“. Ukrainos ambasadorius JT Jurijus Sergėjevas D. Trampą vadino „klounu, keliančiu didesnę grėsmę Jungtinėms Valstijoms, nei terorizmas.“ Kijevo nacionalistai jau po prezidento rinkimų prižadėjo, kad privers D. Trampa šaukti „Šlovė Ukrainai!“ Todėl Ukrainos vyriausybė jau parengė startegiją ir taktiką, „kaip priimti D. Trampo prezidentinę pergalę“, kurioje jau rašoma, kad D. Trampo laimėjimą priimtai kaip įprastus JAV prezidento rinkimų rezultatus, todėl sulaikyti ir pasverti savo reakcijas."

Tačiau, užtenka pažiūrėti kas yra D. Trampo užsienio politikos patarėjai, kas jo komanda darosi aišku, kad jis nieko nesiskiria nuo visų kitų JAV prezidentų.

Nors D. Trampas Irako karą pavadino „katastrofa“ tačiau savo vyriausiuoju patarėju Nacionalinio saugumo klausmas jis jau paskyrė buvusį CžV direktorių James Woolsey. Woolsey buvo vienas iš didžiausių JAV antrojo karo prieš Iraką ir karo Artimuosiuose Rytuose iniciatorių. O po Rugsėjo 11 teroro išpuolių Niujorke iš karto be jokių įrodymų apkaltino Iraką. Toks pasirinkimas rodo, kad Trampas, kaip ir ansktesni JAV prezidentai tarptautinius konfliktus spręs jėga.

Woolsey pelnėsi iš karų. Jis dirbo viceprezidentu Pentagono pirkimo bendrovėje „Booz Allen“ ir „Paladine Capital Group“ tarybos pirmininku, privataus kapitalo fonde, kuris investuoja į Nacionalinio saugumą ir kibernetikos saugumą. Jis taip pat vadovauja Demokratijos Gynybos Fondo tarybai ir yra bendrovės „Lux Capital Management“ partneris, kuri investuoja į naujas technologijas, pavyzdžiui, bepiločius lėktuvus, palydovinius vaizdinius aparatus ir pan. Woolsey sakė, kad remia D. Trampa, kadangi Trampo planuose yra numatyta stipriai padidinti JAV karines išlaidas. Dar anksčiau Woosley yra sakęs, kad NSA informatoirius Edwardas Snowdenas tūrėtų būtų pakartas.

D. Trampas savo prezidento administracijoje JAV Valstybės dekretoriumi pasirinko Johną Boltoną, kuris melavo apie Irako „masinio naikinio ginklus“ ir davė preteksą JAV invazijai Irake, kuri sunaikino 1 mln. Irako gyventojų. Boltonas laiko Rusiją ir Kiniją didžiausiais JAV priešais ir pasisako už drastiškai padidintas išlaidas gynybai (aišku, kur pelnas teks tokioms kompanijoms kaip „Lockheed“, „Boeing", „General Dynamics“, „Raytheon“ ir kt.). Be to, Boltonas daug metų finansavo Irano teroristinę organizaciją Mujaheddin-e-Khalq (MEK), kuri per teroristines atakas nužudė daugelį JAV karių, Irano politikų ir civilių Irane ir už jo ribų.

O štai kaip D. Trampas užbaigė savo rinkiminę kampanija.žadėdamas „nutraukti išorinę korupcinę politinės įtakos kontrolę Vašingtinui, o valdžią perduoti Amerikos žmonių kontrolėn“: Trampas savo prezidento admnistraciją jau pasiruošęs perduoti ne kam kitam, bet būtent korporatyviniams lobistams ir Respublikonų partijos valdžios tarpininkams. Iš to galime spręsti, kad Trampas atstovaus tikrai ne visiems Amerikos žmonėms, bet turtingųjų lobistų interesams.

Ir negalima kaltinti tų žmonių, kurie balsavo už D. Trampą sąžiningai tikėdami jo pažadais. Kaltinti reikia tuos žmones, kurie niekada nesutvarkė rinkėjus manipuliuojančios rinkimų sistemos.

Jokių fundamentalių pokyčių Amerikos politikoje neįvyks. Kai kuriose valstijose pakils minimalus darbo užmokestis, bus labiau varžoma ginklų prekyba, trijose valstijose bus sugrąžinta mirties bausmė, Masačiuseto, Kalifornijos valstijose bus legalizuota marihuana, San Franciske padidinti mokesčiai už gazuotus (sodos) gėrimus.

Naujasis JAV prezidentas D. Trampas, tai JAV korporatyvinio elito taktikos pakeitimas tarptautiniuose santykiuose, bet JAV strategija - siekti dominavimo pasaulyje - išlieka ta pati. Trampas tik atitolino tikrąją Amerikos revoliuciją.

Tad pamirškite viską, ką prieš rinkimus sakė D. Trampas. Sienos tarp JAV ir Meksikos tikrai nebus, JAV toliau didins karinę galią ir įtaką visame pasaulyje, o NATO aljansas ir toliau liks kaip buvo.

Pasaulyje karai toliau tęsis. Žmonės toliau bus išnaudojami. Globalus korporatyvinis elitas toliau stiprės.

Pabaigai priminsiu, kodėl Lietuvos valdantysis elitas taip susirūpinęs JAV prezidento rinkimų rezultatais. Vašingtonas teikia Lietuvos tironijai politinę, karinę, finansinę paramą (paskolų forma), informacinę propagandą žiniasklaidoje. Štai todėl Lietuvos politiniam elitui JAV prezidento rinkimai yra svarbesni nei Lietuvos prezidento rinkimai.