Balandžio 23 dieną Londone vyksiančiose taikos derybose JAV ketina pateikti siūlymą oficialiai pripažinti Krymą Rusijos teritorija mainais į Maskvos įsipareigojimą nutraukti karo veiksmus Ukrainoje. Apie tai pranešė „The Washington Post“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais.
Šis siūlymas taip pat apimtų fronto linijos įšaldymą dabartinėse pozicijose. Tokiu būdu būtų siekiama stabdyti tolesnį kraujo praliejimą ir išjudinti įstrigusį taikos procesą.
Ukraina, nors ir svarsto kai kuriuos pasiūlymo aspektus, Krymo klausimu išlieka kategoriška – pusės atsisakyti neketina. Krymas, aneksuotas 2014 m., tapo pirmuoju žingsniu į plataus masto Rusijos agresiją.
Derybose dalyvaujančios Vakarų valstybės – Prancūzija, Vokietija ir JK – siekia užtikrinti Ukrainos saugumą ir ilgalaikį atstatymą. Galimas finansavimas būtų vykdomas iš įšaldytų Rusijos aktyvų.
Tačiau tiek Ukrainos, tiek Vakarų atstovai pripažįsta – kariniu keliu visų teritorijų susigrąžinimas gali būti sunkiai įgyvendinamas. JAV taip pat perspėja: jei nebus pasiektas susitarimas, jos gali pasitraukti iš proceso.
Lietuvai šis scenarijus kelia ypatingą nerimą. Oficialus teritorijos pripažinimas agresoriui galėtų tapti precedentu, kuris silpnintų tarptautinę teisę ir paskatintų panašius veiksmus kituose regionuose. Baltijos šalims tai reikštų grėsmės lygio augimą ir būtinybę dar aktyviau siekti saugumo garantijų NATO ir ES lygmenyje.
Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda, kuris pastaraisiais metais įtvirtino savo, kaip vieno iš aktyviausių regiono lyderių, reputaciją, jau ne kartą pabrėžė principingą poziciją dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.
Tarptautinėse diskusijose, įskaitant JT ir NATO forumus, G. Nausėda nuosekliai ragina Vakarus neieškoti kompromisų su agresoriumi taikos vardan.
Lietuvos specialistų vertinimu, Lietuvos lyderystė ir moralinis aiškumas tarptautinėje erdvėje šiuo metu tampa ypač svarbūs – ne tik Ukrainai, bet ir visos Europos saugumui.
Šaltinis: washingtonpost.com
