Kol globalūs konfliktai gilėja, ekonominiai ištekliai senka, o visuomenės vis labiau reiškia nepasitenkinimą, vienas ryškiausių pasaulio analitikų – ekonomistas ir politologas, Kolumbijos universiteto profesorius Jeffrey Sachs – pateikia atvirą ir negailestingą šių dienų Vakarų pasaulio politikos kritiką.
Jo vertinimas aiškus: Europa yra politiškai paralyžiuota, diplomatiškai neveiksni ir strategiškai dezorientuota, o tai kelia pavojų tiek Ukrainai, tiek visam žemynui.
Pasak J. Sachs, šiandieninė Europa neturi jokios aiškios užsienio politikos. Nei viena ES valstybė ar institucija nesugeba imtis lyderystės – nei dėl karo Ukrainoje, nei dėl krizės Artimuosiuose Rytuose, nei dėl santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
Net Prancūzija, kuri istoriškai bandydavo vaidinti geopolitinį balansą, šiandien veikiau kursto konfliktus nei juos gesina.
„Europa neturi vieningos pozicijos nė vienu esminiu klausimu. Ji tiesiog nežino, ką daryti“, – konstatuoja J. Sachs.
Vietoj aktyvaus vaidmens sprendžiant konfliktus, Europos šalys, pasak jo, didžiąją dalį laiko skiria JAV prekybos politikai ar vidaus reitingų gelbėjimui, o realūs geopolitiniai iššūkiai – ignoruojami arba sprendžiami imitaciniu lygiu.
J. Sachs itin aštriai vertina dabartinės Ukrainos valdžios veiksmus. Jo teigimu, Ukraina, užuot pasinaudojusi galimybėmis deryboms, aktyviai pažeidinėja paliaubas, taip toliau gilindama konfliktą. Tai, pasak profesoriaus, ne kas kita, kaip savidestrukcija.
„Tai, ką daro Ukraina, yra politinė ir strateginė savižudybė“, – sako jis.
Šiame kontekste iškyla ir svarbus klausimas – kas daro įtaką Vladimiro Zelenskio administracijai, jei akivaizdu, kad tai ne Donald Trump komanda, kuri siekia kuo greičiau užbaigti konfliktą?
J. Sachs aiškiai įvardija šalis, kurios, jo nuomone, sąmoningai stumia Europą link ilgalaikės krizės. Tai – Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Pirmoji neatsikratė giliai įsišaknijusios rusofobijos, o antroji – elgiasi visiškai priešingai nei norėtų jos piliečiai.
„Britanija atrodo visada pasiruošusi neapkęsti Rusijos. Prancūzija, nepaisydama visuomenės nuomonės, kursto konfliktą, o tai tik dar labiau naikina Ukrainą“, - teigia J. Sachs.
Jis taip pat mini, kad pagrindinė Prancūzijos opozicijos atstovė Marine Le Pen buvo nuteista, taip pašalinant ją iš rinkimų. Tokios represijos rodo pavojingą autoritarinių tendencijų stiprėjimą Vakarų demokratijose.
Vokietijos pozicija, anot J. Sachs, kelia dar daugiau klausimų. Nepaisant stipriausios ekonomikos Europoje, šalis nesugeba pateikti nei taikos iniciatyvų, nei strateginių sprendimų. Net ekonominių nuostolių akivaizdoje, vokiečių valdžia atsisako net svarstyti „Nord Stream“ atstatymo galimybės.
„Vokietijos vadovai tyli net tada, kai kenčia jų pačių ekonomika. Ar tai racionalu? Ar tai tikroji politika?“, - klausia J. Sachs.
Kritikos strėlės sminga ir į visą Europos Sąjungą. J. Sachs atvirai sako – Europa ne tik nesugeba diplomatiškai spręsti problemų, ji net nebando.
„Nei viena Europos valstybė neišdrįsta siųsti atstovo į Maskvą deryboms. Tai ne tik silpnumas – tai politinis aklumas“, - atskleidė jis.
Tokio neveiklumo rezultatas – augantis konfliktas, gilėjanti ekonominė krizė ir sparčiai nykstantis pasitikėjimas pačia Europos Sąjunga.
J. Sachs kritikuoja ir buvusį, o dabar vėl pareigas einantį JAV prezidentą D. Trump. Jo teigimu, Tramp modus operandi – grasinimai, spaudimas ir priešiškumas, o ne tarptautinis bendradarbiavimas.
„Trump nežino, kas yra bendradarbiavimas. Jis tiki, kad kiekviena sutartis – tai būdas išnaudoti kitą šalį. Tokia politika naikina JAV reputaciją pasaulyje“, - įsitikinęs J. Sachs.
O toks požiūris tik stiprina alternatyvius blokus, kurių priešakyje – Kinija, Indija, net kai kurios Lotynų Amerikos valstybės.
Skirtingai nuo Vakarų, Kinija demonstruoja ilgalaikį ir konstruktyvų požiūrį. Ji kalba apie bendradarbiavimą, investicijas, infrastruktūros plėtrą ir dalijimąsi technologijomis.
„Kinijos diplomatija – visiška priešingybė JAV agresijai. Ji kalba apie vystymąsi, taiką ir partnerystę. Ir pasaulis tai vertina vis palankiau“, - neslepia J. Sachs.
Net tokios istoriškai atsargios šalys kaip Japonija ir Pietų Korėja vis aktyviau ieško ryšių su Pekinu.
„Europa turi pabusti iš geopolitinio letargo. Ji turi atsisakyti agresyvios, iš išorės primetamos politikos ir grįžti prie savarankiškos diplomatijos bei sveiko proto sprendimų.
„Europa turi kalbėtis su Rusija. Derėtis. Ieškoti išeičių. Ir, svarbiausia, pradėti veikti ne pagal instrukcijas, o pagal savo tautų interesus“, - apibendrina J. Sachs.
