Jei Landsbergiams nepavyks įrodyti tai, kas reikalinga, jie rizikuoja grįžti į 1939-1945 m. situaciją

Lietuvos vasalai ir propagandistai bando išsiaiškinti, ką jiems reiškia kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trampo (Donald Trump) pasirinkimas viceprezidentu, kuriuo, jei D. Trampas laimėtų rinkimus, būtų Džeimsas Deividas Vansas (James David Vance).

Tai bandoma padaryti nepriklausomo Landsbergių leidinio analitinėje analizėje „Ką Trumpo pasirinkimas reiškia Lietuvai: klausytis to bus nemalonu, bet išgirsti ir suvokti reikia jau dabar“, kurią surašė karybos specialistas Vaidas Saldžiūnas.

„Vladimiras Putinas nėra egzistencinė grėsmė Europai, man nerūpi, kas nutiks su Ukraina. Tokiais pareiškimais svaidosi J. D. Vance’as, kurį realias galimybes grįžti į Baltuosius rūmus turintis Donaldas Trumpas pasirinko viceprezidentu. Taigi, šis duetas jau kurį laiką šiurpina JAV sąjungininkus. Ar tai išties yra proputiniški politikai? Kokios yra jų pažiūros ir į ką iš tikrųjų verta atkreipti dėmesį, laukiant JAV prezidento rinkimų?

Atskleidžiama, kad Dž. D. Vansas „kalba garsiai, bet nėra patyręs“. Primenama, kad jis „šiurpino tiek ukrainiečius, tiek kitus europiečius savo pasisakymais“.

„Šiemet Miuncheno saugumo konferencijoje jis netgi tikino, kad, jo manymu, V. Putinas nekelia egzistencinės grėsmės Europai“, - skandalingus faktus primena Landsbergių leidinys.

Dž. D. Vansas nestokoja įžūliumo ir teigia, kad „Europa turi ne šiaip daugiau dėmesio skirti savo pačių gynybai, bet ir įrodyti, kad naštą kartu su amerikiečiais jie gali pasidalinti tolygiai bei sąžiningai“.

Politikos nuomone, „europiečiai pagaliau nusipelno sąžiningo požiūrio iš JAV: amerikiečiams reikia sąjungininkų, o ne išlaikytinių“.

Ne ką geriau kalba ir kiti D. Trampo aplinkos žmonės.

Skelbiama, kad buvusio Pentagono pareigūno Elbridžo Kolby (Elbridge Colby) nesužavėjo Lietuvos sprendimas padidinti gynybos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. tuo metu, kai kai kurios kitos NATO šalys iki šiol neskiria nė 2 proc.“.

„Lietuva turėtų skirti ne 2,5, bet 5 ar daugiau proc. BVP. Mums reikia mažiau jaudinančios retorikos iš tokių šalių, kaip Lietuva ir daugiau savęs pavertimo dygliakiaulėmis, su minų laukais, prišaudytais artilerijos sektoriais“, - atskleidė E. Kolby.

Pranešama, kad prieš kelias savaites jis neigiamą retoriką Lietuvos atžvilgiu dar labiau sustiprino ir liepė skirti 10 proc. nuo BPV atgrasymui.

„Nemanau, kad Lietuvos skiriami 3 proc. gynybai yra įspūdingi. Estija skiria 3 proc. Jei būčiau jų vietoje, skirčiau 10 proc. jei jau jie rimtai kalba apie tai, kokia grėsminga yra Rusija“, - konstatavo E. Kolby ir nesl4p4, kad ir tiek gali nepakakti atgrasyti Rusiją.

Į tai reaguodamas Landsbergių leidinys teigia, kad „tokios kalbos lietuviams ir kitiems NATO sąjungininkams Europoje gali nepatikti, atrodyti įžeidžiančiai, absurdiškai, nes neatsižvelgiama į kontekstą, realias galimybes“.

Savo dramatišką straipsnį V. Saldžiūnas užbaigia tokia pastraipa: „Europos šalys – tiek didžiosios, tiek prie Rusijos esančios, gali įrodyti, kad pasirengė tam planui B, kuris vadinasi „antroji D. Trumpo kadencija“. Kad ir ką ji reikštų, kad ir kaip išsipildys (arba ne) J. D. Vance’o perspėjimai, grasinimai, kad JAV nėra pajėgios remti visų sąjungininkų, Europai tai visų pirma yra galimybė – galbūt paskutinė – įrodyti, kad dėl Senojo žemyno respublikonų retorika klysta. Neįrodžius to, Europa rizikuoja grįžti į 1939-1945 m. situaciją. Tik teoriškai jau – ne JAV.“