Jei ne narystė Europos Sąjungoje, Lietuvoje būtų skurdas ir atsilikimas

Šalyje valdžia plačiai mini 10 Lietuvos metų Europos Sąjungoje (ES) sukaktuves.

Žiniasklaidoje puikuojasi antraštės apie didelius Lietuvos pasiekimus per tuos 10 metų, džiaugiamasi, kaip tie metai pakeitė ūkininko, pensininko, kalvio, jūrininko, juvelyrės gyvenimą, kaip apskritai narystė ES pakeitė Lietuvos veidą ir t.t., ir pan.

Nesunku suprasti, jei Lietuva nebūtų tapusi ES nare, šalyje būtų skurdas ir atsilikimas, o Lietuvos saugumui nepagelbėtų net NATO.

Tuo pačiu gal net nesąmoningai sudaromas vaizdas, kad pirmieji po 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Nepriklausomybės prabėgę 14 metų ne tiek jau daug buvo ir verti – jei ne įstojimas į ES, iš Lietuvos per praėjusį dešimtmetį nelabai kas būtų ir telikę, patys lietuviai tikrai nieko nesugebėtų be dosnių ir išmintingų ES biurokratų...

Tokia yra oficiali valdžios ir jos kuruojamos žiniasklaidos pozicija.

Tačiau yra ir kitaip manančių. Siūlome portale respublika.lt publikuojamą interviu su Nepriklausomybės akto signataru Nikolajumi Medvedevu.

•••••••

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas N. Medvedevas: Bičiulių ieškome ten, kur jų nėra

N. Medvedevas

Šiandien sukanka lygiai 10 metų, kai esame Europos Sąjungoje. Šalies demografinė ir socialinė situacija – tragiška, per 10 metų prasiskolinome taip, kad skolinamės net skoloms grąžinti. „Vakaro žinios“ klausė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato Nikolajaus MEDVEDEVO, kokiomis nuotaikomis sutinkame dešimtmetį ES.

- ES entuziastai vieną svarbiausių pliusų įvardija laisvą judėjimą. Tačiau atsivėrus sienoms, vyko didelis „protų nutekėjimas”.

- Jeigu iš Lietuvos išvažiuoja gabus žmogus, žinoma, jam Vakaruose bus sudarytos visos sąlygos, kad jis gerai uždirbtų. Jeigu išvažiuoja vidutinių gabumų žmogus, dar yra menkos vilties, kad jis grįš į Tėvynę, nes žiūrės, ar čia gerėja ekonominė padėtis. Jeigu negabus išvažiuoja ir užsienyje neprisitaiko, jis grįš, tačiau kas iš to Lietuvai?

Verta paminėti ir gražiąsias lietuvaites, kurios išteka už užsieniečių. Lietuva praranda savo genofondą, nes graži mergina – tai genetiškai stipri mergina.

Apskritai masinio protų nutekėjimo nebūtų buvę, jei būtų buvusios sudarytos galimybės Lietuvoje vystyti pramonę, būtų proteguojama sava pramonė. Reikėjo organizuoti gamybą, kad Lietuvos žmonės rastų vietą savoje Tėvynėje.

- Bet dauguma tautiečių vietą rado Didžiosios Britanijos fabrikuose. Šios šalies premjeras Deividas Kameronas jau prabilo apie išstojimą iš ES, nes imigrantai esą išbalansavo socialinę politiką.

- Vinstonas Čerčilis yra pasakęs: Anglija neturi savo amžinų bičiulių, turi tik amžinus ekonominius interesus. O mes visada kažkokių bičiulių ieškome tai Vakaruose, tai dar kur nors, o reikia ieškoti ekonominių interesų. Ir aukojame savo ekonominius interesus „bičiulių” labui.

Bet kuri sąjunga gerai veikia tik tada, jei apsijungia vienodo pajėgumo valstybės. Yra šalys, kurios Europai tarsi balastas. Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europą gelbėjo Maršalo planas. Toms šalims, kurios stojo į ES, reikėjo parengti ką nors panašaus į Maršalo planą, ir Lietuvai taip pat. Reikėjo, jog būtų aiškūs sunkumai, su kuriais teks susidurti įstojus į ES. Lietuva pradeda atrodyti tarsi ES priedas.

- Kaip iš 10-mečio perspektyvos įvertintumėte mūsų valstybės ūkinę, demografinę padėtį?

- Ūkinė padėtis – vidutiniška, demografinė – katastrofiška. O galiausiai bus ir ekonominis nuosmukis, jei nebus pagerinta demografinė padėtis.

Tačiau yra daug norinčių čia atvažiuoti, nupirkti žemę, Lietuva vadinsis Lietuva, tik joje gyvens tie, kas nupirks žemes, kalbės jie taip, kaip norės, kad ir kokių saugiklių mes prigalvotume. Bus daug azijiečių, baltarusių ir t. t.

- Kodėl mūsų žemdirbiai gauna vienas mažiausių ES išmokų?

- Todėl, kad mes negalime stuktelėti per stalą kumščiu. Vokietija, Prancūzija, net Italija, Ispanija gali stuktelėti. Į mus nekreipiama dėmesio. Mūsų žemės ūkis prieškario laikais kaip tik ėmė bristi iš balos ir išsilaikė, nors buvo gili krizė.

- Lietuvos žvejybos laivų per 10 metų sumažėjo perpus. Didžioji 250 mln. litų ES paramos dalis buvo panaudota kompensacijoms už pasitraukimą iš šio verslo ir laivų supjaustymui į metalo laužą. Tai normalu?

- Aš niekada nekaltinu vagies, kuris iš manęs troleibuse pinigus pavagia, aš kaltinu save, nes buvau neapdairus. Čia ir atsakymas į šį klausimą.

- Per dešimtmetį prasiskolinome iki ausų, skolinsimės ir šiemet apie 10 mlrd. litų, dalį jų - jau esamoms skoloms padengti. Tai irgi mūsų „laimėjimas” būnant ES?

- Mums reikėjo skolintis, bet tais skolintais pinigais vystyti Lietuvos ekonomiką. Bet kokia gali būti ekonomika, kai Vilniuje kaip grybai po lietaus pradėjo dygti prekybos centrai. Ką jie gamina? Nieko, tik perparduoda. O tam, kad valstybė klestėtų, ji privalo gaminti ką nors ir parduoti į užsienį. Ir parduoti reikia daugiau nei pirkti.

- Vyriausybės teigimu, kai įsivesime eurą, Lietuvos skola nebeaugs, tačiau Estijai narystė euro zonoje „atsiėjo” beveik dvigubai išaugusiomis šalies skolomis.

- Graikija, Ispanija įsivedė eurą – ir ką, jų skolos neaugo? Aš kai lankydavausi pas savo giminaičius Graikijoje, sakydavau, jūs išprotėjote tiek skolintis? Skolas reikės grąžinti. Ai, sako, kaip nors. Ir tas „kaip nors“ patys matome, kuo baigėsi.

- Vienas skaudžiausių žmonių įvardijamų įsipareigojimų ES - Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Ir tuomet nemokėjome trenkti kumščiu į stalą?

- Dėl Ignalinos atominės aš sakiau taip: pasakykite NE Europos Sąjungai, kai ES ant kelių atšliauš, prašys, „stokite į ES, paliksime jums atominę kokiai 15 metų, kol susitvarkysite savo energetiką”, tada galima kalbėti. Nes Lietuva yra tarp Lenkijos, Latvijos ir Estijos, jeigu Lietuva nestoja į ES, tai ES neturi ištisos juostos ir griūva visi planai. Taigi labai nedaug reikėjo, tik pripažinti, kad Ignalinos atominė elektrinė yra tiek sutvarkyta, kad patikima. Energetikos situacija būtų visai kitokia nei yra dabar.

Mes neįvertinome visų galimų pavojų buvimo ES, matėme tik privalumus, kad galiu važiuoti kur noriu.

www.respublika.lt