Žmogaus teisių gynėja Jūratė Juškaitė. Nuotr. facebook.com |
Lietuvoje labai nedaug žmonių žino, kas tai yra taip vadinama Stambulo konvencija. Mažiau apsišvietę sakytų, kad tai tiesiog kažkokia konvencija susijusi su Turkijos miestu Stambulu. Daugiau žinantys sakytų, kad tai Konvencija siekianti pažaboti smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje. Praktiškai tuo visos žinios apie Stambulo konvenciją ir baigiasi,
Įdomi detalė – Stambulo konvencijos šalininkai, net ir klausiami dažniausiai nieko negali pasakyti aiškiai apie tą konvenciją, išskyrus tai, kas jau pasakyta aukščiau.
Jei Stambulo konvencijos šalininkams užduoti klausimus, norint daugiau informacijos ir paaiškinimų apie 49 puslapių dokumentą, dažniausiai sulauki nervingos reakcijos, o papildomai pasipila ir ne itin tolerantiški epitetai.
Čia pakanka prisiminti Stambulo konvencijos šalininko, Laisvės (Džiaugsmo) partijos atstovo, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko išsireiškimus (apie žviegiančius žmones) skirtus tiems, kurie kelia klausimus dėl minėtos konvencijos. Apie tai buvo skelbta ekspertai.eu publikacijoje „Laisvės partijos atstovas A. Žukauskas į diskusiją dėl Stambulo konvencijos žada sukviesti visus, kiek įmanoma“.
Įdomias mintis apie Stambulo konvenciją paskelbė tik kokybiškos informacijos portalas 15min.lt, paviešindamas Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovės, manoteises.lt redaktorės Jūratės Juškaitės įžvalgas analitinėje analizėje „Jūratė Juškaitė: 8 dalykai, kuriuos turite žinoti apie Stambulo konvenciją“.
Pasak moters, „Stambulo konvencija – bene pirmasis tarptautinis dokumentas, sulaukęs tokio didelio visuomenės susidomėjimo Lietuvoje, dar jo net neratifikavus“.
Kitaip tariant J. Juškaitė priminė, kad apie daugybę iki šiol pasirašinėjamų tarptautinių dokumentų Lietuvos vardu piliečiai plačiau sužinodavo, kai jau šaukštai būdavo po pietų.
Praktiškai visi, tiek Stambulo konvencijos šalininkai, tiek priešininkai vieningai sutaria, kad smurtas prieš moteris artimoje (ir net tolimoje) aplinkoje yra blogis ir su tuo reikia kovoti.
Tačiau vienas pagrindinių klausimų, į kurį niekaip negali atsakyti Konvencijos šalininkai – kas tai yra dokumente minima visuomeninė (lot. socialis – visuomeninis) lytis?
J. Juškaitė savo analizėje pabandė atsakyti į šį klausimą. Štai analitikės pagrindinės mintys apie visuomeninę lytį:
• Visuomeninė lytis arba lytis visuomeniniu aspektu sako, kad elgesį, susijusį su vienai ar kitai lyčiai priskiriamomis normomis, lemia visuomeniniai ir kultūriniai veiksniai.
• Konvencijoje laikomasi požiūrio, kad tokius visuomeniškai ir kultūriškai nulemtus lyčių vaidmenis reikia keisti – moterų gyvybės ir sveikata yra prioritetas, net jei tai ir reikštų dalies kultūrinių, paprotinių ar religinių tradicijų atsisakymo.
• Lytį, kaip veikiamą tiek visuomeniškai, tiek kultūriškai supranta ir daugybė kitų tarptautinių dokumentų, prie kurių Lietuva jau yra prisijungusi: Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Jungtinių Tautų Pekino deklaracija ir Pekino veiksmų platforma ir kt.
Su visa Stambulo konvencija galima susipažinti ČIA.
Keli susiję:
Peticija prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą
Stambulo konvencija – Lietuvos moterų išsigelbėjimas, ar…?