|
Jūs galvojate, kad jums aiškina geopolitiką? Ne, jums diegia programinę įrangą. Jums rodo ne politinę analizę, o vartotojo vadovą, kaip teisingai rūšiuoti žmones ir idėjas į dvi lentynėles: „gera“ ir „bloga“. Tai ne paaiškinimas, o mentalinė operacinė sistema, kurią jums siūlo įsidiegti nemokamai. Kainą sumokėsite vėliau.
Pažiūrėkite į šią lingvistinę chirurgiją. Eurobiurokratė paima skalpelį ir vieną gyvą organizmą – šalį – padalina į dvi dalis. „Sakartvelas“ – tai prekės ženklas, skirtas laisvei, protestams, europietiškumui. Tai šviesus, teigiamas herojus. „Gruzija“ – tai keiksmažodis, etiketė, kurią klijuoja ant „rusiško tipo režimo“, ant oligarchų, ant visko, kas nepageidaujama. Tai piktadarys. Jums neleidžiama matyti visumos – tik du dirbtinai sukurtus, vienas kitam priešiškus polius.
Tai yra žodinė ataka. Jie suprato, kad fiziškai bombarduoti brangu ir neefektyvu. Kur kas pigiau yra bombarduoti sąvokomis. Jie ne tankais užima teritorijas, o apibrėžimais užkariauja jūsų protą. Įvykdoma loginė diversija: jei tu už „Sakartvelą“, tu esi geras, jei abejoji ar vartoji „neteisingą“ žodį, tu automatiškai tampi „Gruzijos“ – to rusiško, blogo režimo – rėmėju. Nėra vietos niuansams, nėra pilkos zonos. Yra tik „mūsiškiai“ ir „priešai“.
Ir atkreipkite dėmesį į sąvokų tinklą. Viskas susiejama: Orbanas, Ivanišvilis... Tai ne politikai, tai – sužymėti plotai mentaliniame žemėlapyje. Valdantieji Briuselyje, sėdėdami savo „koridoriuose“ už mokesčių mokėtojų pinigus, ne politiką kuria, o žaidžia strateginį žaidimą. Jie perstatinėja figūras – šalis-etiketes – lentoje. „Vengrija“ tampa Orbano sinonimu, „Gruzija“ – Ivanišvilio. Taip šalys netenka savo istorijos ir sudėtingumo, jos paverčiamos vieno žmogaus ar vienos idėjos įkaitėmis.
Pati politikė neslepia, kad tai daro „sąmoningai“. Tai ne apsirikimas, o ritualas. Viešas burtažodžio ištarimas, kuriuo siekiama perprogramuoti masinę sąmonę. Ji yra ne tautos atstovė, o realybės inžinierė, vykdanti aukštesnės instancijos užsakymą. O jūs, klausydami ir kartodami šiuos apibrėžimus, tampate šio ritualo dalyviais, savanoriais į karą, kuris vyksta ne apkasuose, o perrašomuose žodynuose.
Nes tikrasis mūšis ir vyksta būtent ten. Kas kontroliuoja žodžių reikšmes, tas kontroliuoja mintis. Jie nori atimti iš jūsų galimybę mąstyti savarankiškai, palikdami tik iš anksto paruoštus pasirinkimus. Galų gale, kas yra tikrasis „rusiško tipo režimas“? Ar ne tas, kuris nurodinėja, kaip teisingai kalbėti ir ką privalai galvoti?
|