Kai nebelieka nieko įdomaus, pradedame mėgautis sekimo skandalais. Tariamai slaptomis temomis, sąmokslo teorijomis, kaip antai, ieškant CŽV kalėjimų Lietuvoje. Tačiau retas pagalvoja, kad pirmiausia, kol žmogus gyvas, jį seka ne saugumas, o ligonio krepšelis. Pinigai, kuriuos pagal sveikatos apsaugos verslo logiką „galima paimti“. Tereikia pradėti nuo ko nors žmogų gydyti. Būdai tai padaryti gali būti įvairūs. Viena tokių versijų buvo – kraują varanti E. coli bakterija, kurios šaltinio niekaip nerando Vokietijos higienos specialistai. Ir iki šiol niekas dorai nepaaiškino, iš kur ji atsirado.
Nei ispaniški agurkai, nei vokiškų pupelių daigai, kaip paaiškėjo, nėra užkrato šaltinis. Bet žmonės jau išgąsdinti. Vos pradėję lengvai viduriuoti, bėga pas gydytojus. Ir į sveikatos apsaugos sistemą pajuda ta didžiulė biudžeto pinigų masė, daugelyje šiuolaikinių valstybių įstatymais numatyta sveikatos apsaugai. Jei dar tiksliau, prasideda visuomenės turto perskirstymas paimant iš žemės ūkio sektoriaus ir perduodant sveikatai. O juk niekas nenuneigs, kad sveikata, gyvybė mums, žmonėms, yra svarbiausia! Kaltųjų paieškos vėliau galės tęstis iki begalybės. Nors iš karto aišku - jei užkratas iš Ispanijos, tai kodėl ten niekas neserga? Arba, jei kalti vokiški pupelių daigai iš ūkininko fermos Žemutinėje Saksonijoje, tai kodėl nei pats ūkininkas, nei jo šeimos nariai neviduriuoja? Klausimai, į kuriuos dar turės atsakyti tolesni žiauriosios bakterijos kilmės tyrimai. Žinoma, jeigu bus sąžiningai atlikti iki galo.
Kaip veikia paranojiška šiuolaikinės visuomenės saugumo sistema?
Paranojiška – švelniai pavadinau todėl, kad atskiro žmogaus sekimas, valdymas, „saugojimas“ (greičiausiai nuo savarankiško mąstymo pavojaus) yra nekvestionuojama visuomenės gyvenimo norma. Tam kuriami įstatymai, sudėtingos žmogaus elektroninio stebėjimo technologijos. Slaptą ir atvirą individo sekimą vykdo visi, kas netingi. Valstybės seka dėl galimų teroro grėsmių. Įrašinėjami telefoniniai pokalbiai. Prekybos tinkluose jus stebi videokameros „jūsų pačių saugumui“ ir visokios „ačiū“ kortelės, matuojančios jūsų ištikimybę nuolat būtiniausių maisto prekių kainas keliančioms monopolijoms. Net ir kasininkė, ir ta stengiasi jus pakontroliuoti kaskart kiekvieno pirkėjo bukai klausinėdama, ar „neturite jų prekybos tinklo kortelės“. Argi savaime nėra akivaizdu, kad jei nepaduodi kortelės, tai jos ir neturi? Juk manyti, kad visi kortelės nepadavę pirkėjai kenčia nuo alzhaimerio ar kitų atminties sutrikimų, t. y. gal kaip nors psichiškai nesveiki, yra absurdas. Žinoma, kasininkės dėl to nekaltos. Tai daryti jas verčia administracija, o pastarąją smaugia konkurencija. Baimė, kad kitų prekybos tinklų lojalumo kortelės padės iš pirkėjų kišenių sušluoti daugiau pinigų, yra stiprus tokios „saugumo“ paranojos motyvas.
Visuotinių pavojų terpėje reikia labai nedaug – tik sukelti šiek tiek nerimo, pagąsdinti. Prisimenate kiaulių gripą? Tą iš Meksikos, nuo kurio turėjo išmirti pusė pasaulio? Jau ir užmiršome, kaip jis buvo nugalėtas. Tiesiog lengviau atsikvėpėme, kad tas pavojus praėjo. Iki kitos globalios sveikatos korporacijos rinkodaros priemonės.
Pinigai niekur nedingsta
Beje, anot daktaro Guenael Rodier, Pasaulinės sveikatos organizacijos užkrečiamų ligų depratamento direktoriaus, jeigu bakterijos kilmės nepavyks nustatyti artimiausiu metu, tai galime niekada taip ir nesužinoti, iš kur kilo pavojingos ligos protrūkį sukėlusi naujausioji bakterijos atmaina.
Taip ir dings bakterija. Še tau, kad nori! Bet pinigai niekur nedings. Jie įsilies į sveikatos industriją. Tiesa, šiuo atveju ne visai taikiai, kaip gydant stebuklingosiomis tabletėmis. Yra šiek tiek kraujo. Sunkiausiais atvejais užsikrėtusieji viduriuoja krauju. Vienas procentas susirgimų baigiasi mirtimi. Todėl jau girdžiu, kaip skamba pasaulinės epidemijos pavojaus varpai, daugelyje šalių keldami žmonių paniką ir valdžios veiksmų konvulsijas.
Ironiška, bet ligonio krepšelis jūsų tyko, tyliai sau tūnodamas valstybės finansų kertėje. Jei, savo laimei, nepatekote į užkrato epicentrą ir nebuvote gydomas nuo ko nors dabar, jus tai dar gali ištikti ateityje. Žinoma, kol esate sveikas, jums teoriškai priskirtas lėšas sveikatos sistema naudoja kitiems gydyti, o toks veiksmas ligonių labui savaime yra kilnus ir geras. Čia tik statistika: ne visi suserga ar patenka į bėdą iš karto. Tačiau tai, kad jums dar sveikam esant kažkur yra pinigų, skirtų gydyti nuo būsimos ligos, normaliam žmogui negali nesukelti nerimo. Tai reiškia, kad kažkas jau iš anksto žino, jog neišvengiamai sirgsite. Tai atsitiks, kai sugriebs liga, o tada jau ir sveikatos sistema jus įtrauks pas save. Įtraukimo būdų, kuriais rinkoje skatinamas vaistų pardavimas ir medicinos paslaugų vartojimas, yra visokių: nemokamas kaulų tankio, krūtų ir prostatos vėžio, kraujo cukraus ir grybelių tikrinimas. Ne vienur, tai kitur jums atras „rimtą ligą“. O tada išgirsite, kad jūsų gydymui ligonio krepšelio neužtenka. Nes tai mažmožis, skurdūs, menki pinigai, todėl turite atverti asmeninę piniginę, imti iš santaupų, parduoti turtą. Tą „pigesnį“. Nes sveikata – brangiausias turtas. Apie šią negailestingą žmogaus gyvenimo logiką geriau negalvoti. Vis tiek nieko nepakeisime, tik susigadinsime nuotaiką.
Viena vertus, kad yra toks ligonio krepšelis – gerai. Rūpestis žmogumi bėdoje. Kita vertus, liūdna, kad nežinome, kuo viskas baigsis, o pagal konspircijos teoriją - ar tik nebus dar blogiau? Kaip teigė žymus statistinių atsitiktinumų tyrinėtojas Nicolas N. Talebas: „Tikimybė numirti pakliuvus į ligoninę padidėja 4 kartus“. Tiesa, jis tai sakė apie XVIII amžiaus pradžią, tačiau su nedidelėmis išlygomis šis teiginys tinka ir šiandien. Ir nebūkite naivūs, manydami, kad ten pakliuvę greitai ir neskausmingai numirsite. Kaip tik numirti sistema jums neleis. Jus gydys, gydys ir gydys. Kitaip ligonio krepšelis apmaudžiai išslys pas laidotuvių verslininkus.
Šiuolaikinė sveikatos draudimo ir apsaugos sistema gyvuoja tik todėl, kad jūs, kaip vartotojas, naudojatės jos paslaugomis. Kaip žmogus neturite pasirinkimo. Privalote naudotis. Suskaudus šoną, visi gudragalviški protestai prieš „beširdžius daktarus“ tuoj pat baigiasi. Tuo labiau, kad tie krepšelio pinigai tarsi nemokamas banko kreditas jums jau yra skirti nuo gimimo ir jų grąžinti nereikės. Reikės tik papildomai primokėti savų.
Tad kas gi čia blogai? Liga ir ligonio krepšelis vis tiek neišvengiami!
Blogai štai kas: nors ligonio krepšelis teoriškai skirtas tik jums, iš tiesų jis jums nepriklauso. Tų lėšų negalite panaudoti, kol esate sveikas. Tarkime, sveiko gyvenimo būdo puoselėjimui, sveikam maistui – o tai iš anksto sumažintų ligos tikimybę. Tai tarsi bėglio paieškos premija sveikatos apsaugos sistemai, kuri galų gale tuos pinigus sumedžios kartu su jūsų galva.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]