Ką dabar - kojom į priekį?

Iškelti bylą švedams, mėčiusiems meškiukus su nepadoriais užrašais Lukašenkai ant galvos, ir deportuoti tuos švedus į Minską. Suimti Gatajevų globotus nužudytų čečėnų opozicionierių vaikus ir pirmyn padais nuvežti biologinei motinai - Maskvai. Nuteisti Maskvos metro turistinį planą turėjusią Kusaitę už nuomonę apie Rusijos terorą Šiaurės Kaukaze, ir taip išgrįsti kelius Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimui keičiantis "know-how" bendroje kovoje prieš vidinius priešus. Kas dar galėtų paliudyti akivaizdžiai pakitusius Lietuvos užsienio politikos prioritetus? Gal Amerikos šnipas, kurį pagautų ir nubaustų už įtartiną šlaistymąsi aplink Rusijos ir Baltarusijos ambasadas Vilniuje?

Akivaizdžiai ir neraudonuojant prie konservatorių su D. Grybauskaite pakito Lietuvos užsienio politikos prioritetai. Ir ne tik jie. Mūsų vidinio bendrabūvio naujovės liudija ir apie dvasinį valdžios suartėjimą su Rusija. Skaičiuoti galima iš anksti: nuo pirmojo bebaigiančios galioti valdžios pirkinio - vandens patrankos nepatenkintai liaudžiai vaikyti. Vainikuoja tą supanašėjimą nuolatinis A. Kubiliaus pasidžiaugimas, kad nepatenkinti be triukšmo susirenka daiktus ir išvažiuoja. Juk jis supranta: jei tie, kurie išvažiavo, būtų likę čia, belange būtų virtęs ne tik Seimas po įsimintino sausio 16-tosios maišto, bet ir jo paties bunkeris kitoje Gedimino prospekto pusėje.

Toliau - neadekvatus jėgos panaudojimas prieš nepaklususius Garliavoje. Čia jau netgi ne rusiškas, o baltarusiškas stiliukas. Maža? Signatarų teismai. Kas dar? Tiesioginis Prezidentės patarėjų kišimasis į privačių žiniasklaidos bendrovių reikalus. Neteisėtai klausomų telefoninių pokalbių išklotinių nuolatinis srautas Daukanto aikštėn ir "su ja" suderinti suėmimai. Nepanašu, kad kopijuojam?

Vaizdelį papildo vadinamoji "užsienio politika". Ten mes vaizduojame autistus. Lietuvos valdžia nematė ir nereagavo į tragikomišką ir jau kažkelintą Putino-Medvedevo susimainymą, pavadintą demokratiškais rinkimais. Ji taip pat nematė reikalo kaip nors pasipiktinti Rusijos opozicijos persekiojimu už pilietinį nepaklusnumą po tų tariamų rinkimų. Natūralu, kad Vilnius nemato reikalo kaip nors reaguoti ir į trijų pankių iš "Pussy Riot" taip vadinamą teismą už tai, kad jos meldė Dievo, jog neliktų Putino... Teismas už maldą, o katalikiška Lietuva tyli. Koks ten žodis dar buvo politiniame žodyne Sąjūdžio laikais? Rodos, "gėda".

Man asmeniškai ypatingai koktu matyti tokį Lietuvos "surusėjimą" prie konservatorių, nes labai aiškiai prisimenu, kaip gi jie, būdami opozicija, piktinosi KGB rezervistai valdžioje ir jos pilkojoje zonoje, kaip išgyveno dėl stribų nebaudžiamumo, kaip rypavo, kad visi kiti parduos tą mūsų Lietuvą, todėl valdžią galima patikėti tik jiems - "patriotams".

Gali manyti, kad per tūlo Garbaravičiaus nagus srūvantys 40 procentų brangesnės nei Estijoje (nors toje pačioje Sekmoko "laisvoje rinkoje" pirktos) rusiškos elektros energijos nuošimčiai suminkština net ir labai radikaliai patriotiškas sielas. O gal aš klystu? Gal per ketverius metus valdžioje dešinieji įbedė nors vieną elektros stulpą pigesnės, "nerusiškos" energijos link? Ne, jie tik kadencijos pabaigoje, mainais į teisingumą "juodosios buhalterijos" byloje, "nusipirkę" darbiečių balsus savaip, savo naudai sutvarkė energetikos popierius Seime.

Paskaitykite rusiškus prokremlinius interneto portalus. Lietuvos rusų mažuma ir emigrantai dabar agituojami balsuoti už Darbo partiją. Už partiją, kuri tuos energetinės nepriklausomybės popierius nuleis į kanalizaciją, vos tik išsivaduos iš būtinybės gelbėti V. Uspaskicho uodegą iš taukuotų teisingumo rankų. Labai norėčiau išgirsti ką nors paguodžiančio iš tos, kuri pagal Konstituciją atsakinga už tai, su kuo iš kaimynų Lietuva draugauja, ir kaip. Tačiau tėra tik netiesioginių požymių, kuria kryptimi veikiama.

Juk be pritarimo iš Prezidentūros Generalinė prokuratūra nebūtų užsimojusi prieš švediškus meškiukus. Juk politika! Vadinasi, liepė. Įspūdį, kad Daukanto aikštės "trobelė ant vištos kojelės" pasisuko 180 laipsnių, dar sustiprina ir išdrąsėjusi Rusijos ambasada, kuri ką atvirai ir įsakmiai pareikalavo gražinti jai Lietuvos saugumo pagal rusišką užsiundymą persekiotų ir Suomijoje (nuo Lietuvos!) politinį prieglobstį gavusių Gatajevų įvaikius. Manot, kad Vilnius pasakys ne? O aš manau, kad jei vaikučiai nenorės, tai juos pagal susiklosčiusią tradiciją išneš basom kojom į priekį. Vardan stabilumo.