Tęsiame eksperimentą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kas ilgiau truks: Gintauto Barcio viršininkavimas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) ar informacijos apie jo ir jo bendražygių antivalstybinę veiklą viešinimas. Anksčiau skelbėme šio eksperimento dalis "Korupcija tūno SAM ir VVKT“, „G. Barcio atvesdinimas korupciniu tuneliu“, "G. Barcio korupcinio “tunelio” į VVKT įteisinimo darbai".
Kieno interesus gina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) vadovaujantis Gintautas Barcys? Lietuvos žmonių, suinteresuotų mažomis vaistų kainomis, ar kai kurių farmacijos kompanijų, siekiančių išlaikyti jas dideles? Ir kokią įtaką vaistų kainoms turi G. Barcio veikla?
Lygiagretusis importas – būdas mažinti vaistų kainas
Vienas būdų, kaip į Lietuvą gali patekti pigesni vaistai - lygiagretusis importas. Jis leidžia sumažinti vaistų kainas iki 15 procentų. Lygiagrečiuoju importu besiverčianti įmonė perka vaistus, tapačius registruotiems Lietuvoje arba į juos panašius, toje ES valstybėje, kur jų kainos mažesnės, ir vėliau parduoda juos mūsų šalyje pigiau už gamintoją ar su juo susijusią įmonę.
Toks perpardavinėjimas galimas dėl to, kad skirtingose ES šalyse dėl skirtingos kainodaros, rinkos dydžio, valstybės politikos ir pan. vaistų kainos gerokai skiriasi. Lygiagrečiuoju importu besiverčiančios įmonės turi teisę pirkti vaistus vienoje ES valstybėje ir parduoti juos kitoje, tačiau tam turi gauti šalies, į kurią importuojamas vaistas, atsakingos institucijos leidimą.
Leidimus lygiagrečiai importuoti vaistus į Lietuvą išduoda VVKT. Iki šios dienos ji yra išdavusi 152 leidimus lygiagrečiajam importui (iš Lenkijos – 39, Rumunijos – 18, Graikijos – 17, Vengrijos – 12, Jungtinės Karalystės – 11, Čekijos – 11, Prancūzijos ir Bulgarijos – po 8, Portugalijos – 7, Ispanijos – 6, Vokietijos ir Italijos – po 3, Nyderlandų, Danijos ir Belgijos – po 2, Slovakijos, Norvegijos ir Airijos – po 1).
Vaistų kainų mažinimo burbulas
Liberalcentristų vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija dažnai gyrėsi, kad jai pavyko sumažinti vaistų kainas. Bet daugelis vaistų Lietuvoje yra brangesni negu Lenkijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir kitose šalyse. Kai kurie vaistai Lietuvoje kainuoja brangiau negu labai aukštą gyvenimo lygį turinčiose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir net Danijoje ar Norvegijoje.
Palyginti su kitomis valstybėmis, vaistų kainos Lietuvoje skiriasi ne keliais centais. Jos skiriasi tiek, kad net įskaičiavus transportavimo ir perpakavimo ar perženklinimo išlaidas, atvežti iš užsienio vaistai vis tiek lieka pigesni, negu jau esantys Lietuvos rinkoje. Todėl lygiagrečiuoju importu besiverčiančios įmonės uždirba iš kainų skirtumo ir padeda taupyti Lietuvos žmonėms. Bet tai mažina vaistus įregistravusių kompanijų pelną, nes rinkoje sukuriama konkurencija, dėl kurios dažnai ir vaisto gamintojas yra priverstas mažinti kainą (su jo paties parduodamu brangiu produktu ima konkuruoti jo gamintas, tačiau iš kitos šalies įvežtas pigesnis produktas).
Kai vaistas saugomas patentu ir negalima gaminti pigesnių jo kopijų (generinių vaistų), lygiagretusis importas yra vienintelė priemonė kurti kainų konkurenciją ir mažinti kainas. Inovatyvūs patento apsaugoti vaistai yra patys brangiausi. Taigi, kuo daugiau lygiagrečiojo importo leidimų ir kuo greičiau jie išduodami, tuo labiau mažėja vaistus įregistravusių įmonių pelnas.
Farmacininkų direktorius – VVKT viršininko poste
Kai yra įvykdytos visos teisės aktuose numatytos sąlygos, VVKT privalo išduoti lygiagrečiojo importo leidimus. Pagrindinis būdas, kuriuo trukdomas lygiagretusis importas – leidimų išdavimo procedūros vilkinimas. VVKT, vadovaujant G.Barciui, tuo ir užsiima – tai matyti iš pateiktos lentelės, kurios skyrelyje „Nacionalinė registracija“ nurodyta leidimo užsiimti lygiagrečiuoju importu išdavimo trukmė dienomis:
Pastaba. Pirmoje lentelės skiltyje nurodyti farmacijos kompanijų pavadinimai, antroje – „Nacionalinė registracija“ – VVKT leidimo imtis lygiagrečiojo importo išdavimo trukmė dienomis, trečioje – „Centralizuota registracija“ – Europos vaistų agentūros (EVA) leidimo išdavimo trukmė dienomis.
LR Farmacijos įstatyme nustatytas 45 dienų terminas išduoti leidimą, tačiau Lietuvoje vidutinė leidimo išdavimo trukmė - 292 dienos - viršija jį 7 kartus (o kai kuriems vaistams – net iki 13 kartų!) ir kartais būna ilgesnė net už naujo vaisto registracijos trukmę. Kadangi daugelis lentelėje nurodytų įmonių yra Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA, seniau ji vadinosi Etinių farmacijos kompanijų asociacija) narės, kyla klausimas, ar šių leidimų išdavimo vilkinimas nėra G. Barcio indėlis? Juk G. Barcys nuo 2001 metų vasario 5 dienos iki 2009 metų spalio 9 dienos ėjo tuomet dar Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktoriaus pareigas ir atstovavo visų šių kompanijų interesus!
Ar gali taip būti, kad atstovavimas IFPA narių interesams baigėsi iškart po to, kai G. Barcys buvo paskirtas į VVKT vadovo pareigas? Lygiagrečiojo importo leidimų paraiškas VVKT vertina iš esmės tik vienas darbuotojas. Ar tai nėra G. Barcio inicijuotas būdas užtęsti lygiagrečiojo importo leidimų išdavimą? Ar tik atsitiktinumas, kad VVKT darbuotoja, anksčiau nagrinėdavusi lygiagrečiojo importo leidimų paraiškas, perėjo dirbti į vieną iš IFPA įmonių? Ir kad tai atsitiko po to, kai aukščiau pateikta lygiagrečiojo importo leidimų išdavimo terminų lentelė pateko į Seimo Sveikatos reikalų komitetą!?
Aišku viena – farmacijos kompanijos turėtų būti dėkingos asmeniškai G. Barciui. Juk kiekvienas uždelstas mėnuo neišduodant leidimo duoda didelį pelną farmacininkams: per metus toks jų pelnas, atsiradęs uždelsus duoti leidimą vieno vaisto lygiagrečiajam importui, siekia nuo poros šimtų tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių litų. O Lietuvos gyventojai, žinoma, atitinkamai patuština savo pinigines. Be to, dėl VVKT delsimo švaistomas ir valstybės biudžetas, nes kai kurie šių vaistų yra kompensuojami.
Vargu ar tik atsitiktinis sutapimas yra tai, kad Lietuvoje vaistai yra vieni brangiausių Europos Sąjungoje ir tik mūsų šalyje vaistų kontrolei vadovauja buvęs farmacininkų asociacijos direktorius?
(Tęsinį skelbsime po dviejų savaičių)
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]