Po maždaug 700 metų, per kuriuos priklausė danams, vokiečiams, lenkams, švedams ir rusams, Estija kartu su kitomis Baltijos šalimis galiausiai tapo ne šiaip nepriklausoma, bet e-Estonia, šalimi, kuri labiausiai pažengusi skaitmeninių technologijų srityje.
Kaip tai nutiko?
Estija yra maža šalis. Joje gyvena tik 1,3 mln. žmonių, tačiau skaitmeniniu pažangumu ji lenkia 23,9 mln. gyventojų turinčią Australiją. Estija išgarsėjo tokiais produktais kaip interneto telefonija „Skype“, lošimo programa „Playtech“, valiutų keitykla „TransferWise“, virtualia matavimosi kabina „Fits.me“, kurių bendra vertė siekia milijardą dolerių.
Estija turi daugiau startuolių (pradedančiųjų kompanijų, angl. start-ups) nei bet kuri Europos šalis, tačiau tai tik dalis jos skaitmeninės istorijos. Nuo 2000 m. ministrų kabineto susitikimai vyksta be jokių popierių, tik elektroniniu būdu. 2002 m. daugelyje Estijos vietų įdiegtas greitas „Wi-Fi“ internetas. 2005 . Estija tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje balsavimas vyko internetu. Progresas tuo baigtis neketina.
Ką tik gimusiam estui ar estei automatiškai išduodamas skaitmeninis gimimo liudijimas ir sveikatos draudimas, kurie naująjį šalies pilietį pasiekia dar prieš grįžtant namo iš ligoninės. Mokesčius Estijoje tvarkyti galima keliais pelės paspaudimais. 2012 m. 94 proc. šalies mokesčių mokėti internetu. 15-metis Estijos pilietis gauna pirmąją ID kortelę, kuri turi du PIN kodus: vieną, skirtą asmens tapatybei nustatyti, kitą – elektroniniam parašui ir mokėjimams internetu. Daugelis Estijos Respublikos piliečių turi ID kortelę, integruotą į mobiliąją SIM kortelę, taigi telefonu gali bet kada pasiekti savo banko sąskaitą, tvarkyti sveikatos draudimo, švietimo ir kitus reikalus, o parašą padėti elektroniniu būdu tiesiai iš telefono.
Per daugiau kaip dešimtmetį Estijoje su ID kortelėmis, integruotomis į mobiliuosius telefonus, atlikta daugiau kaip 367 mln. operacijų. Pasak 35 metų šalies premjero Tavio Roivo (Taavi Rõivas), vien skaitmeninės tapatybės įvedimas Estijai sutaupo 2 proc. kasmečio BVP.
Nuo 2008 m. Estijoje veikia Elektroninė sveikatos sistema, kuri talpina visą kiekvieno paciento sveikatos istoriją. Estai gali prie savo sveikatos kortelės prieiti bet kuriuo paros metu. Tai ypač praverčia greitosios pagalbos gydytojams, o vyriausybė iš anksto gali paskaičiuoti, kada gali grėsti kokia nors epidemija.
Kitoms šalims nepavyko įdiegti tokios geros elektroninės sveikatos sistemos – britai išleido 257 mln. svarų, bet 2010 m. ID kortelės atsisakė, nes buvo bijoma, kad nutekės duomenys.
Estai nemano, kad jų ID kortelės pažeidžia piliečių teises, jie žiūri į tai kaip į būdą sutaupyti laiko, pinigų, palengvinti gyvenimą. Piliečiai visiškai kontroliuoja visus savo duomenis – jie mato, kas peržiūrėjo jų duomenis: nuo gydytojo iki policininko. Jei estui nepatinka asmuo, kuris domėjosi jo ID duomenimis, jis gali pranešti apie įsibrovimą į privačius duomenis tam tikram valstybės tarnautojui.
Tiesa, kibergrėsmės yra visame pasaulyje, taip pat ir e-stijoje. 2009 m. balandžio 27 d. Rusija bandė nulaužti Estijos internetą (kaltininkas oficialiai taip ir nebuvo nurodytas), tuomet buvo uždarytos žiniasklaidos, bankų, verslo įmonių, vyriausybinės interneto svetainės.
2014 m. gruodžio 1 d. Estija pirmoji pasaulyje atliko eksperimentą, kurio meto leido ne Estijos piliečiams, kurie tuo metu buvo šalyje, prieiti prie estiškų elektroninų sistemų ir internetu tvarkyti savo reikalus. Per šešis mėnesius iš 88 šalių gauti 3000 pareiškimų tapti e-stijos „gyventoju“. Tai kainuoja 75 dolerius, tapimo virtualiu estu procesas trunka mėnesį, jam reikalingi keturi etapai. Dabar 1800 žmonių turi e-stijos „gyventojo“ išmaniąją ID kortelę, o iki 2025 m., tikimasi, tokių žmonių bus iki 10 mln. Tai nesuteikia teisės gauti pilietybę ar naudotis ja kaip pasu, tačiau verslininkams tai – patrauklus dalykas, ypač tada, kai norima įkurti virtualią bendrovę, atidaryti sąskaitą banke, skaitmeniniu būdu pasirašyti sutartis.
Estija skaitmeniniu būdu praplėtė nacionalinės tapatybės koncepciją ir vietoje mažytės niekam nereikalingos šalies tapo svarbia valstybe pasaulyje.
Estai sako, kad šio elektroninio stebuklo paslaptis – paprastumas. Padaryk mokesčių ir teisinę sistemą paprasta, padaryk šalį nesudėtinga vieta gyventi, ir investicijos bei talentai patys atkeliaus. Ar savo šalyje kas nors kitas, išskyrus estus, gali įregistruoti verslą mažiau nei per 18 minučių? O sumokėti mokesčius arba atgauti jų permoką per 5 minutes? Ar jūsų politikai patvirtina įstatymus išmaniuoju telefonu? Jei atsakymas yra „ne“, vadinasi, jūs negyvenate Estijoje.
Šaltinis: afr.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]