Kaip įveikti pasaulį

Jei norite pajusti bendrystės prasmę ir galią net iki kaklo įklimpus pelkėje, arba, jei norite, kad jūsų vaikas – darželinukas, moksleivis, studentas - gebėtų keisti pasaulį, paskaitykite sau ar pasiūlykite jam perskaityti šią pagarsėjusią JAV karinių pajėgų admirolo Viljamo Makreiveno (William H. McRaven ) kalbą Techaso universiteto studentams. Jis jau išėjęs į atsargą, bet iki šiol žinomas kaip buvęs Valstijų Specialiųjų operacijų komandos viršininkas, karo Persijos įlankoje, Irake ir Afganistane dalyvis. Interneto platybėse ši kalba ne naujiena, tačiau viso vertimo neteko matyti. Tikiuosi, jis bent kiek galėtų prašalinti nūdienos tamsumas. Taigi:

-Jei norite keisti pasaulį, pradžiai paklokite savo lovą. Kai iš pat ryto susitvarkote , jūs įvykdote pirmą savo dienos užduotį. Didžiuositės savimi kiek ilgiau. Tai įkvėps jus vykdyti ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą užduotis. Kita vertus, vienos užduoties įvykdymas patrauks ir kitas likusias. Paklota lova patvirtins faktą, kad smulkūs dalykai turi savos reikšmės.

Jeigu negalite atlikti mažo darbelio, tai nesugebėsite atlikti ir didelio. Nenusisekusią dieną, sugrįšite namo, kur paklota jūsų lova. Jūs ją paklojote. Ta lova jus sustiprins. Rytoj bus geriau.

Kad taptumėte „Jūros ruonių“ dalimi (tai JAV karinio jūrų laivyno spec. užduočių padalinys –vert.), reikia treniruoti gebėjimą nuplaukti ilgas distancijas. Pirma treniruotė – plaukimas naktį. Iš pradžių instruktorius su malonumu papasakos apie visas rūšis ryklių, besiveisiančių San Klementės vandenyse. Instruktoriai užtikrins, kad rykliai nė vieno kursanto dar nesuėdė. Bent jau apie tai neteko girdėti. Jie taip pat moko, kad jei ryklys plaukioja apie jus, likite vietoje. Neplaukite! Nerodykite savo baimės! O jeigu naktį sugalvojęs užkąsti alkanas ryklys jus pultų paskui, iš visų jėgų smokite jam į nosį. Jis nusisuks ir nuplauks. Pasaulyje ryklių daug. Jeigu norėsite nuplaukti numatytą atstumą, su jais turėsite reikalų. Taigi, jei siekiate pakeisti pasaulį, nebijokite ryklių.

Po kelių sunkių treniruočių savaičių mano „Jūros ruonių“ grupė, kurioje iš pradžių buvo 150 žmonių, sumažėjo iki keturiasdešimt dviejų. Buvo šešios valtys po septynis žmones kiekvienoje. Aš buvau valtyje su aukštaūgiais vaikinais, o geriausia mūsų turima komanda buvo mažaūgiai. Mes juos vadinome „Mažylių komanda“. Nė vienas jų nebuvo aukštesnis nei vienas metras ir šešiasdešimt septyni centimetrai. „Mažylių komanda“ buvo sudaryta iš vieno indėno, vieno afroamerikiečio, vieno amerikiečio, vieno graiko, vieno italo ir dviejų stiprių vaikinų iš Viduriniųjų rytų. Jie apirklavo, apiplaukė, aplenkė visas likusias komandas. Aukšti kitų komandų vyrai visada šaipėsi iš nedidelių lastų (plaukmenų), kuriuos mažylių komanda dėdavosi ant mažulyčių pėdų prieš kiekvieną plaukimą. Tačiau kažkokiu būdu tie mažaūgiai vaikinai iš visų pasaulio kampelių visada juokdavosi paskutiniai. Jie plaukė greičiau už kitus, krantą pasiekdavo pirmieji. „Jūros ruonių“ treniruotės padarė mus lygiaverčius.

Tik tavo siekis sėkmės, o ne tavo odos spalva, ne tavo išsilavinimas, ne tavo socialinis statusas turi reikšmės. Jei norite pakeisti pasaulį, vertinkite žmones pagal jų širdies, o ne ūgio dydį.

Devinta treniruočių savaitė vadinama „Velnio savaite“. Tai šešios dienos be miego. Nuolatinis fizinis ir moralinis slėgis bei viena ypatinga diena „purvo lygumoje“. „Purvo lyguma“ – tarp San Diego ir Tychuanos, kur suteka vanduo ir susidaro Tychuanos marmalynė - labai klampi vietovė, kur purvas tave praryja. „Pragaro savaitės“ trečiadienį tu penkiolika valandų rankomis iriesi purvo lyguma. Bandai išgyventi nepaisydamas šalčio, vėjo ir nesibaigiančio instruktorių spaudimo . Tą trečiadienį, saulei nusileidus toje terpėje, mano treniruojama klasė pažeidė taisykles ir mums buvo įsakyta sulįsti į purvą. Kiekvieną vyrą purvas prarijo iki pat kaklo. Instruktorius mums pasakė, kad galime išlipti iš purvo, jeigu tik pasiduos penketas. Tik penki žmonės, ir mes galime išbristi iš tos alinančios šaltumos. Apsidairęs aplink, pastebėjau, kad kai kurie kursantai buvo pasirengę pasiduoti. Iki saulės patekėjimo dar buvo likusios aštuonios valandos, per kurias sušąla kaulai. Tačiau dantų barškėjimas ir kursantų dejonės buvo tokios garsios, kad ką nors išgirsti buvo sudėtinga. Bet paskui aidu nuskriejo vienas balsas, pavirsdamas dainavimu. Jis, tiesą sakant, nepataikydavo į toną, bet dainuojama buvo su dideliu entuziazmu. Vienas balsas pavirto dviem, du į tris, ir netrukus dainavo visa grupė. Instruktorius prigrasino, kad mums padidins laiką purve, jeigu dainuosim , bet mes tęsėme dainavimą. Atrodė purvas tapo šiltesnis, vėjas nurimo, o aušra ne tokia jau tolima. Per visą mano kelionių laiką aš supratau, kokią jėgą turi viltis. Vieno žmogaus jėga - Vašingtono, Mandelos ir net jaunos merginos Malala iš Pakistano.

Vienas žmogus gali pakeisti pasaulį, suteikti žmonėms vilties. Taigi, jei norite pasaulį pakeisti, pradėkite savo dieną užduoties vykdymu. Raskite tą, kuris jums padės gyvenime. Gerbkite visus. Žinokite, gyvenimas neteisingas ir jūs dažnai turėsite nesėkmių. Tačiau, jei rizikuosite veikti sunkiais laikais, priešintis chuliganams, įkvėpti engiamuosius ir niekada nepasiduoti, jei laikysitės šitų taisyklių, ateinanti karta ir karta, kuri seks paskui mus, gyvens pasaulyje daug geresniame nei tas, kuriame mes gyvename. Ir tai, kas užgimė čia, iš tiesų pakeis pasaulį į gera.

Išvertė Linas V. Medelis