Kaip Rusija apvertė Vakarų naratyvą apie Ukrainą, kad sulauktų paramos iš besivystančių šalių

Nuo karo Ukrainoje pradžios tarp Vakarų ir viso likusio pasaulio tvyroja ryškus ir beveik civilizacinis atotrūkis. Ukrainos konfliktas suteikė NATO, kuri anksčiau buvo suskaldyta Donaldo Trampo (Trump) ambicijų, vienijantį tikslą ir galimybę platesnei transatlantinei partnerystei. Praeitą mėnesį Madride vykusiame didelio dėmesio sulaukusiame NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) pasveikino savo sąjungininkų „aiškią žinią“, kad „NATO yra stipri ir vieninga“ prieš Rusiją.

Tačiau į šį kvietimą kitose pasaulio dalyse buvo atsiliepta mažai arba visai nebuvo. Praėjusią savaitę Balyje vykusiame G20 susitikime Vakarai aiškiai vengė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo. Tačiau nepaisant to, Rusijos ministras buvo užkluptas nuoširdžiai bendraujantis su kolegomis iš Kinijos, Indijos, Indonezijos, Brazilijos, Turkijos ir Argentinos.

Tai, kad besivystantis pasaulis pritaria Rusijai, yra šiek tiek ironiška, turint omenyje, kad Putino karas ir Ukrainos grūdų bei trąšų blokada pakurstė maisto ir energijos krizes daugelyje Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių.

Gegužės mėnesį bendroje tarptautinių organizacijų „Oxfam“ ir „Gelbėkit vaikus“ ataskaitoje buvo įspėta, kad kas 48 sekundes sausros nuniokotose Kenijoje, Etiopijoje ir Somalyje iš bado miršta vienas žmogus. Pasaulio maisto programa apskaičiavo, kad „rekordiniai 345 milijonai labai alkanų žmonių yra ant bado slenksčio“. Šių metų pradžioje šis skaičius buvo 276 mln., beje, dvigubai daugiau nei prieš koronaviruso pandemiją.

Tuo tarpu, išaugus paklausai po pandemijos ir po konflikto Ukrainoje pradžios, akmens anglies kaina yra penkis kartus didesnė nei prieš metus, o gamtinių dujų kaina – 10 kartų didesnė.

Sparčiai kylant degalų kainoms ir mažėjant užsienio valiutos atsargoms, Šri Lanka jau yra visiško žlugimo būsenoje. Savaitgalį įtūžę protestuotojai Kolombe įsiveržė į prezidento rūmus ir padegė ministro pirmininko rezidenciją, ragindami savo lyderius atsistatydinti. Dabar ekspertai prognozuoja daugiau panašių sukrėtimų daugelyje kitų šalių, kurios taip pat susiduria su augančia vidaus ir užsienio skola bei ekonomikos bėdomis, nuo Laoso iki Libano.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai tikisi, kad tokia neviltis ir pyktis galiausiai gali atsukti besivystantį pasaulį prieš Rusiją. Tačiau iki šiol Putinas, priešingai, sugebėjo šią pasaulinę krizę paversti savo galingu diplomatiniu svertu. Naudodama propagandą socialinėje žiniasklaidoje ir paslėptą, bet didelį besivystančių šalių nepasitenkinimą Vakarų hegemonija, Rusija dėl ekonominių bėdų, apėmusių didžiąją pasaulio dalį, apkaltino Vakarų sankcijas.

Praėjusią savaitę Balyje vykusiame G20 susitikime Lavrovas pakartojo šią istoriją, sakydamas, kad negailestingos Vakarų pastangos izoliuoti Rusiją daro didžiulę žalą pasaulio ekonomikai. „Faktas, kad Vakarai nenaudoja G20 tam tikslui, kuriam buvo sukurta organizacija, yra akivaizdus“, - sakė jis.

Tiesą sakant, daugelyje besivystančių pasaulio šalių šis Rusijos ministro pasakojimas, kaip sakoma, „pataikė į dešimtuką“. Dar balandį Indijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė nepritarianti sankcijoms Rusijai ir atmetė Europos apeliacijas, sakydama, kad Indija nesutiks su jokiu sankcijų „patvirtinimu“.

Nuo balandžio mėnesio Indijos naftos importas iš Rusijos išaugo 50 kartų, todėl Maskva tapo viena didžiausių tiekėjų. Gaudama didžiulį pelną iš kylančių energijos kainų, Maskva savo naftai surado naujų pirkėjų, dažnai siūlydama ją su didele nuolaida. Verta priminti, kad iki Ukrainos konflikto Indija beveik neimportavo naftos iš Rusijos.

Praėjusią savaitę Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) pareiškė, kad Vakarų sankcijos Rusijai „nesuveikė“. Balyje, kur šiais metais vyks kitas G20 viršūnių susitikimas, Indonezija smogė tik menkai paslėptą smūgį Vakarų ginklų pardavimui Ukrainai, teigdama, kad nesutarimai turi būti sprendžiami „prie derybų stalo, o ne mūšio lauke“.

Šiame „minkštųjų galių“ mūšyje Rusijai labai padeda neįtikėtinai egocentriška Vakarų retorika dėl Ukrainos. Vašingtonas visą dėmesį sutelkė į pastangas remti Kijevo kovą, kurią jis vadina kova už globalias vertybes. Tačiau nedaugelis besivystančiose šalyse yra pasiryžusios šiam „kilniam tikslui“, atsižvelgiant į plačiai ir sparčiai plintantį skurdą trečiajame pasaulyje ir „Globaliuose Pietuose“.

Putinas dabar bando užpildyti užsienio pagalbos spragą besivystančiame pasaulyje, tiekdamas pigią naftą, ginklus ir naudodamas propagandą. Tokiu būdu Maskva demonstruoja savo sąveiką su trečiuoju pasauliu, teigdama, kad Rusija neapleido besivystančių šalių. Tokiu būdu Putinas surado palankumą jam jaučiančius ekonominius partnerius, galinčius padėti Maskvai išlaikyti savo karo mašinos gyvybingumą, nepaisant Vakarų sankcijų.

Šaltinis: scmp.com