Kaip V. Putinas Minske teroristams atstovavo

Ką gi, po Minsko vėl girdime pareiškimus iš mūsų Rytų kaimynės – suprask, Rusija čia ne prie ko. Gal šios šalies vadovai šią savaitę net Minske nesilankė, tik kažkas A. Lukašenkos nešiojamą kavą kibirais gėrė?..

Ar daugiau nei 15 valandų „derybos“ Minske, kad ir tokiu keistu formatu, kad ir ne visai su ES įgaliojimais, duos bent kokių apčiuopiamų rezultatų? Ar nuo vasario 15-osios? Tai dar pamatysime.

Leiskite atkreipti Jūsų dėmesį į tai, ką pamatėme. Rusijos Federacijos vadovai, užsispyrusiai neigę savo prisidėjimą prie teroristų veiksmų Ukrainoje, Minske nepraleido puikios progos atsiskleisti.

Užtenka pacituoti V. Putino Minske išsakytus žodžius. Miego trūkumas, matyt, padėjo apnuoginti jo, jei galima prisiminti chrestomatinį apibūdinimą, „sielą“ – tik ne kaip Rusijos prezidento, bet kaip teroristų, žudančių civilius žmones ir ukrainiečių karius Ukrainoje, aukščiausiojo atstovo. Žinančio menkiausias smulkmenas apie savo gaujų pozicijas nepriklausomos kaimyninės šalies teritorijoje.

Tiems, kurie iki šiol abejojo, kas yra pasiskelbusių Donecko ir Luhansko pseudorespublikų šeimininkas – naudinga atidžiau panagrinėti.

Štai ką V. Putinas pareiškė iškart po derybų pabaigos Minske: „Kalbant apie tai, kodėl taip ilgai nepavyko rasti sutarimo, manau, kad taip nutiko dėl to, kad, deja, Kijevo valdžia iki šiol atsisako užmegzti tiesioginį kontaktą su „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ atstovais“.

Po to – įdomiau. „Nepaisant to, kad minėtosios respublikos nepripažintos, nereikia nusigręžti nuo realybės. Jeigu visi nori susitarti ir užmegzti santykius, būtina ieškoti tiesioginių kontaktų. Bet MES dirbome tokiomis sąlygomis, kokios buvo, ir susitarėme dėl daugelio dalykų (...)“, – teigė V. Putinas.

Toliau V. Putinas pranešė naujieną, esą teroristai yra apsupę 6-8 tūkst. Ukrainos karių. „Jeigu tokia apsuptis yra, tuomet, remiantis normalia logika, apsuptieji mėgins iš jos prasiveržti, o tie, kurie yra išorėje, mėgins organizuoti koridorių apsuptiems kariams išeiti“, – aiškino gerai informuotas Kremliaus vadovas.

„Mes su ponu P. Porošenka sutarėme, kad duosime nurodymą (AŠ esu pasirengęs tai padaryti iš savo pusės) mūsų kariniams ekspertams, kad išsiaiškintume, kas gi iš tikrųjų vyksta realiame gyvenime“. Tikriausiai kalbėta apie Debalcevę Ukrainoje.

Štai Jums ir Rusijos prezidentas, Rusijos karinių pajėgų vadas, Donecko ir Luhansko teroristinių pajėgų aukščiausiasis atstovas, naktimis kartais advokataujantis Minske savo dalinių interesų vardan.

Turbūt ne vieną naują frazę iš geradario tarpinininko-derybininko išgirsime. Ar kas nors padės sustabdyti raketų salves į Ukrainos miestų ir gyvenvečių kiemus? Vienintelis įmanomas kelias dabar – neatsitraukti, ir iš anksto nenurašyti visų galimų (o gal būtinų) priemonių, kurias šiandien Vakarų lyderiai vis dar laiko rezerve.



Belieka dar kartą pakartoti Vytauto Landsbergio klausimą, į kurį iki šios dienos nesulauktas atsakymas – kas įgaliojo ponus F. Ollandą ir A. Merkel kalbėti ES vardu? Kas??