Kasdien nuo ankstaus ryto iki 18 valandos Kauno oro uoste užduotis vykdo 10 Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno rinktinės karių savanorių, budinčių Taikos meto užduočių operacinių pajėgų (TMU OP) kuopoje. Po 18 valandos juos pakeičia kita 10 karių savanorių pamaina, kuri dirba iki 1 valandos nakties. Ir taip jau tris savaites, nuo kovo 3 dienos, kai Lietuvos kariuomenė aktyvavo TMU OP, teikdama pagalbą Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro darbuotojams, kurie Kauno oro uoste dirba tam, kad sklandžiai vyktų atvykusių keleivių sveikatos patikra, registracija, konsultavimas, kontaktinės informacijos surinkimas o, prireikus, ir izoliavimas.
Rytą Kauno oro uosto laukimo salėje KASP Dariaus ir Girėno rinktinės kariai savanoriai sutinka savo TMU kuopos vadą kapitoną Eldarą Gilį, išsirikiuodami eilėje, ir kiekvienas su juo sveikinasi sumušdami kojomis. Taip išvengiama fizinio kontakto, kai norint pasakyti „Labas!“, paspaudžiama ranka, o ir naujai sugalvotas būdas taip pasilabinti visiems labai patinka.
Kariai pasikartoja procedūras, pasiima maišus su apsauginiais kostiumais ir drauge su Visuomenės sveikatos centro specialistais keliauja į specialiai įrengtą palapinę, kurioje tuoj prasidės atskrendančių iš Londono keleivių sveikatos patikra ir kontaktinių anketinių duomenų surinkimas. Per keletą minučių uniformuoti vyrai ir moterys virsta sniego baltumo kombinezonais ir apsauginėmis kaukėmis „ginkluotais“ Visuomenės sveikatos centro darbuotojų pagalbininkais. Ant stalų sugula anketos, informaciniai – rekomendaciniai lapai kaip elgtis karantino metu, pastatomas termovizorius. Tuo pat metu lėktuvo ratai paliečia oro uosto nusileidimo taką. Netrukus grupelėmis, maždaug po 15 keleivių, išsilaipinę iš lėktuvo prie palapinės prieina ir sustoja namo parvykusieji. Jie po vieną kviečiami vidun. Jauna mergina, pribėgusi prie palapinės džiugiai sušunka: „Labas, Lietuva“, kita ponia, kritiškai nužvelgusi baltus kombinezonus dėvinčius karius, pareiškia mažiau entuziastingą nuomonę. Kiti atvykę tyli. Šiokį tokį nejaukumą nutraukia vienas iš karių savanorių, kiekvienam ant rankų purkšdamas dezinfekuojantį skystį ir sykiu pokštaudamas apie tai, jog visų keleivių palapinėje laukia puikus priėmimas, taip pat primena, kad, sugrįžus namo, būtų gerai kiekvienam prisijungti prie ką tik gimusios tradicijos: 19 valandą išeiti į balkoną ir drauge su kaimynais paploti už tai, kad esame sveiki, kad mylime Lietuvą ir kad dėkojame medikams, pasiaukojančiai dirbantiems savo darbą.
Nuoširdumas ir mandagumas – geriausias vaistas
KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Ričardas Stakelis pasakoja, kad TMU OP kuopai pradėjus budėjimą oro uoste kai kuriuos atskridusius keleivius gąsdindavo balti apsauginiai kostiumai. Todėl pradžioje kariai ant savo kostiumų nupiešdavo trispalvę, šypsenėlę, gėlių puokštę, užrašydavo „Žalgiris“, „Lietuva“, „Kaunas – jėga“, „Aš myliu Tėvynę“, „ Sveiki atvykę namo“. Pamatę tokias „žinutes“ tautiečiai atsipalaiduodavo, patikra jiems nebekeldavo streso. „Vėliau, kai visuomenėje tapo gausu informacijos apie COVID-19 virusą ir apsisaugojimo nuo jo būdus, daugumos atskrendančių žmonių pradėjo nebestebinti ir jų sveikatos patikra oro uoste, baltais apsauginiais kostiumais vilkintys kariai nebekėlė įtampos, tad ir ant apsauginių kostiumų kariai jau nebepiešia linksmų žinučių, – sako plk. ltn. Ričardas Stakelis, – žinoma, pasitaiko, jog namo parvyksta ir piliečių, kurie barasi dėl to, kad reikia laukti „kažkokios sveikatos patikros“. Tačiau mano kariai žino, kad vienintelis bendravimo būdas – besąlygiškas mandagumas ir kantrybė aiškinant kodėl vieną ar kitą veiksmą reikia atlikti. Sykį vienas keleivis paprasčiausiai pavargo bartis ir garsiai piktintis, nes kariai savanoriai pabrėžtinai kantriai iš naujo vėl ir vėl aiškino kokius dalykus būtina atlikti. Po pusvalandžio protestavimo keleivis viską padarė kaip reikalauja procedūros ir išvyko iš oro uosto ramus.“ Apibendrindamas rinktinės vadas sako, kad visi keleiviai yra mūsų visuomenės dalis ir su žmonėmis privalome gražiai ir pagarbiai elgtis, sunerimusius padrąsinti, piktus nuraminti. Tai karininkas visada akcentuoja kariams savanoriams, periodiškai lankydamasis oro uoste. Čia vadas atvyksta dar ir dėl to, kad privalo savo akimis įsitikinti jog Taikos meto užduoties vykdymas kariams sekasi sklandžiai: „Jeigu nors vienas mano rinktinės vienetas yra atsidūręs kitoje, ne rutininėje užduotyje, aš turiu tai matyti. Mūsų karinio gyvenimo rutinos tranzitas į paramą visuomenės institucijoms atrodė neįprastas gal kokias pirmas tris dienas, bet labai greitai įsivažiavome. Užduotį perėmėme iš Šaulių Sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės, iš jų fiziškai pamatėme kaip viskas vyksta realybėje, nes ši užduotis ne visai būdinga tam, kam mes daugiausiai treniruojamės – kariauti. Dabar pagrindinė mūsų funkcija yra parama Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro darbuotojams prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, – sako plk. ltn. R. Stakelis.
Karių saugumas darbo metu
Kariai yra susipažinę su priemonėmis ir instrukcijomis kaip kiekvienas gali save apsaugoti: tai ir elementari higiena, ir kiekvieną kartą išduodami apsauginių kostiumų komplektai. Į kiekvieną naują užduotį uždaroje patalpoje (t. y. nusileidus naujam lėktuvui, prieš pradėdami keleivių patikrą) kariai ateina dėvėdami vis naujus apsauginių kostiumų komplektus, sudarytus iš kombinezono, batų, akinių, dvigubų pirštinių, respiratoriaus. Keleivių patikrinimo procedūra užtrunka nuo pusvalandžio iki valandos. Pridėti reikėtų ir laiką, skirtą parengiamiesiems darbams: kaskart prieš darbą, pradedant naują pamainą, vyksta instruktažas, po jo kariai atidžiai velkasi apsauginius kostiumus, užima savo vietas keleivių patikros palapinėje. Patikrinus visus lėktuvo reiso keleivius kariai apsauginius kombinezonus nusirengia dar atidžiau nei apsivilko: išorinis apsauginio kombinezono paviršius nusirengiant jokiu būdu neturi liestis su vidine kario kūno ir aprangos dalimi. Visi panaudoti kostiumai yra atiduodami utilizuoti.
Kovos su virusu fronto kariai – visų profesijų žmonės
TMU OP kuopos vadas kapitonas E. Gilys pasakoja, kad į jo kuopą vykdyti užduoties oro uoste kariai savanoriškai susirinkę iš kelių skirtingų kuopų, esančių Kaune: „Veiklos koordinavimas vykdomas nuotoliniu būdu, todėl, įvertinę savo galimybes, į darbo pamainas oro uoste užsirašyti gali kiekvienas norintis iš rinktinės kuopų. Karių savanorių nepritrūkstame, viskas eina kaip sviestu patepta. Naujokai labai greitai viską išmoksta, nes praktiškai po dviejų lėktuvo keleivių patikrų viskas tampa absoliučiai aišku. Vienodus baltus apsauginius kombinezonus dėvi pačių įvairiausių profesijų žmonės – studentai, mokslininkai, mokytojai, darbininkai – jie visi pasiprašė į šią užduotį, Lietuvai stojus į kovą su virusu. Aš pats negaliu atsistebėti karių savanorių motyvacija, darbingumu ir pozityvia nuotaika. Esu patenkintas, kaip vykdome užduotį: viską mokame, esame aprūpinti būtinomis priemonėmis, instruktuoti Karo medicinos tarnybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų. Pastarieji yra mūsų vadai čia, oro uoste“, – sako karininkas.
Oro uoste nuo pat pirmosios dienos budintis karys savanoris Rokas civiliniame gyvenime yra baigęs aktorystės mokslus, o savo kuopos skyriuje yra grandies vadas. Jaunuolis sako nepatiriantis didelio nuovargio dėl protingai suskirstytų pamainų, o dirbdamas yra labai susikaupęs nes jaučia atsakomybę už keleivių sveikatą: „Atlikdami savo darbus čia tikime, kad mūsų pajėgumai Visuomenės sveikatos centrui yra labai svarbūs ir reikalingi. Dauguma keleivių atvyksta sveiki, tačiau vienoje mano pamainų teko sutikti sergantį žmogų. Buvome iš anksto apmokyti ką daryti, jei toks keleivis pasitaikys, bet realybėje buvo šiokio tokio jaudulio. Taip, pasitikrinome, kaip išmokome teoriją; taip, atlikome viską pagal procedūras. Išaiškėjus, kad keleivis serga pajutome dar didesnę savo darbo svarbą: prasidėjo pagal procedūras numatytas ir kitų keleivių informavimas, jų sveikatos tikrinimas. Jautėmės nors taip prisidėję prie visuomenės sveikatos kovoje su virusu“, – pasakoja Rokas.
Studentė Dalia, 202-osios kuopos šaulė gelbėtoja, oro uoste – pirmą kartą. Mergina sako esanti visiškai atvira ir nuoširdi savo ketinimu padėti atvykstantiems iš užsienio Lietuvos žmonėms ar tranzitu keliaujantiems užsieniečiams: „Kad visiems būtų ramiau, svarbu patikrinti jų sveikatą ir surašyti jų kontaktus. Vienintelė mano, naujokės, baimė yra netikėtos ar negatyvios žmonių reakcijos į patikrinimo procedūras. Prieš tokias nuotaikas vienintelis mūsų priešnuodis yra mandagumas, ramus tonas ir argumentai kodėl svarbu užpildyti keleivio korteles ir pasimatuoti temperatūrą, paaiškinti žmonėms kodėl kurį laiką jie turi izoliuotis.“
203 kuopos kulkosvaidininkas Žygimantas studijuoja istoriją universitete. Pradėjo budėjimus oro uoste nuo pirmosios dienos, o tiksliau – vakaro, naktinės pamainos. „Stebėdamas keleivius nuo kovo pradžios ir šiandien matau ištisą jausmų paletę. Pradžioje į situaciją žmonės žiūrėjo nerimtai, ypač atskridę ne iš tų Europos vietų, kuriose virusas dar nebuvo paplitęs. O ir mes, kariai savanoriai, pirmąją savaitę stovėjome su informaciniais plakatais, pro kuriuos dauguma praeidavo net neskaitę, o vienas kitas jei ir sustodavo – tai pasišaipyti. Vėliau, po viruso proveržio Italijoje, visų reisų keleiviai pradėti tikrinti tolygiai, mūsų užduočių specifika pakito. Matau, kad ir keleiviai suprato mūsų darbo svarbą: sveikatos korteles jau būna užpildę lėktuve, beveik nebegirdime replikų, kad saviizoliacija yra beprasmybė. Vykdydamas užduotį jaučiuosi absoliučiai saugus dėl mums išduotų priemonių. Mano mama dirba Kauno klinikose, todėl abu juokaujame, jog įsisukus virusui tapome to paties fronto kariais“, – sako Žygimantas.
Ievos Matonienės tekstas. Gr. Michail Lysenko nuotraukos.
Šaltinis: KAM
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]