Karo su „Daesh“ (vadinamąja islamo valstybe) ir terorizmu perspektyvos

Atmeskime bent kokią agitaciją ir propagandą ir įvertinkime įvykius realistiškai.

„Daesh“ („islamo valstybės“) nugalėti bent jau tokiam interesų, veiksmų ir pajėgų išdėstymo formate, kuris yra dabar, praktiškai neįmanoma. Esamame formate net teoriškai nėra jokių galimybių nugalėti „Daesh“, o tai reiškia, kad nėra jokių šansų nugalėti ir terorizmo.

Kodėl neįmanoma..? Nes karas apima dviejų valstybių teritorijas, bent jau šiam momentui, tai Irakas ir Sirija. O tai reiškia, kad „Daesh“ turi galimybę manevruoti, „Daesh“ praktiškai neįtakojama išorės veiksnių, nes yra nepriklausoma nuo išorės aprūpinimo ir resursų šaltinių. „Daesh“ visų pirma finansiškai yra nepriklausoma nuo išorės, jos metinis biudžetą pagal įvairiausius šaltinius šiai dienai yra apie 3-4 milijardai dolerių, iš jų 1 trečdalis, tai nelegali prekyba naftos produktais, o 2 trečdaliai tai įvairiausi mokesčiai, pvz., mokesčiai bent kokiai veiklai vykdyti, dar vadinamasis „zakat“ mokestis, privalomas kiekvienam musulmonui – renkamas iš turtuolių kaip pašalpa vargšams ir skurdžiai gyvenantiems islamo valstybėje, „džizi“ mokesčiai - mokesčiai kitatikiams gyvenantiems „Daesh“ kontroliuojamuose teritorijose. Ir pagaliau grynai kriminaliniai šaltiniai, artefaktų pardavimas, prekyba vergais, ginklais ir narkotikų prekyba.

Kitaip sakant, „Daesh“ nugalėti karinėmis priemonėmis galima, jei butu bendrai ir koordinuotai panaudota Saudo Arabijos sukurta islamiška koalicija, į kuria įeina 34 islamiškos valstybės, NATO greitojo reagavimo pajėgos, Kurdai, Irakiečiai, Bašaro al-Asado pajėgos + Rusija, + kaimyninės valstybės besiribojančios su „Daesh“. Jei kiekviena iš išvardintų koordinuotai suduotu smūgius „Daesh“, tada kažko pasiekti galima. Bet kaip jau minėjau, tam reikalingos bendros veiksmingos, kovingos koalicinės pajėgos, ekspediciniai korpusai. Kuriu tikslas butu vieningas ir konkretus – „Daesh“ kaip valstybės likvidavimas, rekultivuojant „Daesh“ ideologiją. O Siriją ir Iraką padalinant į sektorius, juose būtina sukurti tokias sąlygas, kurios faktiškai blokuotų terorizmo atsiradimo ir plėtros galimybes. O tai socialinių ir teisinių institucijų kūrimas, siekiant pašalinti net ir mažiausią galimybę masiškam žmonių įtraukimui į teroristinių organizacijų veiklą. Prisiminkime istoriją po fašistinės Vokietijos kapituliacijos, kai buvo pasirašyta Potsdamo sutartis. Deja, dabartinės politinės konfigūracijos sąlygomis tokia misija, regis, labai jau utopiška ir absurdiška. Kitaip sakant – tokia misija neįmanoma.

Vienintelis geopolitinis žaidėjas, kuris gali iškelti tokią iniciatyvą yra JAV. Kitaip nei viena valstybė atskirai su visom pastangos nugalėti „Daesh“ ir terorizmo šiam momentui negali ir negalės. Pristabdyti terorizmo plėtra savo teritorijose dalinai ir laikinai gali, bet ne daugiau. Bet JAV tokių iniciatyvų nesiūlo, matyt pasimokė iš karo veiksmų Irake ir Afganistane, dabar JAV savo užsienio politikai jau nenaudoja savo karinių pajėgų kaip argumento.

Dabartiniam karo veiksmų kontekste, kovojant su „Daesh“, yra beprasmiška tikėtis pergalės. Ir štai kodėl: „Daesh“ – tai visų pirma ideologija – islamiškas nacionalsocialistinis reichas (galima pavadinti kitaip, bet esmės tai nekeičia). Karo veiksmų suintensyvinimas prieš „Daesh“ vien Sirijos ar Irako teritorijoje pasibaigs to, kad „Daesh“ persigrupuos ir persikels į kitas Sirijos, ar Irako teritorijas, net į kitas kaimynines šalis, Afrika pakankamai didelė, pvz., į Egiptą, Libiją, kur šiam momentui viskas praktiškai tam jau parengta. Ir kas tada, vėl viskas iš naujo..? Beje, apie tai byloja ir mūšiai dėl Palmyros, galima teigti, kad Palmyra atkovota. Nors tikrovėje, po įnirtingų mūšių „Daesh“ pati pasitraukė, palikdama beviltiškas pozicijas ir minų laukus, taip išsaugodamas savo kovotojus džihadistus.

Vien Rusijos aktyvesnis įsitraukimas į karo veiksmus Sirijoje, terorizmo problemos neišspręs ir terorizmo nenugalės. Nes tai visų pirma hibridinis, dar vadinamas nekonvencinis karas svetimoje, agresyvioje aplinkoje. Be to, Rusijos veiksmai Sirijoje klostosi analogiškai, kaip ir Rusijos veiksmai klostėsi Donbase. Kai realiai Rusiją neprisipažino savo aktyvaus dalyvavimo karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Visam pasauliui buvo aiškinama „o mūsų ten nėra“ ir tai ne mes, o separatistai, kovojantis už rusišką pasaulį.

Oficialiai pripažintas Rusijos kaip ir pasitraukimas iš karo veiksmų Sirijoje davė galimybę, laikinai nutraukti karo veiksmus tarp Bašaro al-Asado opozicijos ir jo pajėgų, taip Bašaras al-Asadas išlaisvino dalį rezervo, kuris buvo nukreiptas kovai prieš „Daesh“. Nors tikrovėje, mūšiuose dėl Palmiros, didžiąja dalimi dalyvavo Rusijos kontingentas, kuri kaip ir Donbase, galima pavadinti „o mūsų ten nėra“ ir kovojančios Bašaro al-Asado pusėje paramilitarinės pajėgos (samdiniai iš užsienio). Kitaip sakant, Rusija tikrovėje nepasitraukė iš karo veiksmų Sirijoje, tiesiog jos dalyvavimas pakeitė formą. Dabar Rusiją realiai kariauja ne su Bašaro al-Asado opozicija, o su „Daesh“, kurios su visomis pastangomis, bet esama dalyvių apimtimi nugalėti neįmanoma. Bent jau iš viešai prieinamos informacijos, kalbant apie Rusijos ir JAV draugyste, tai susidaro įspūdis, kad tos „partnerių“ „draugystės“ tikslas yra nukreiptas Rusijos dar didesniam įklampinimui į karo veiksmus Sirijoje. Nes ir Europos Sąjungai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir kitiems geopolitiniams žaidėjams, Rusija reikalinga tik komos būsenos, o karas Sirijoje ir yra būtent tai, kad Rusiją tokiam stovyje ilgai išliktų, nes komos būsenos ji nėra tokia pavojinga. Kaip parodė Krymo aneksija ir įvykiai Donbase iš serijos „o mūsų ten nėra“, Rusija yra neprognozuojama, o jei taip, vadinasi pavojinga.

Kitas žaidėjas, kuris bus įklampintas į karo veiksmus Sirijoje, greičiausiai bus Turkija. Tam greičiausiai bus panaudotas tolimesnis įvykių eskalavimas tarp Turkijos ir Kurdų, turint omenyje, kad po kurdų federalizacijos paskelbimo ir teroristinių išpuolių Turkijoje viskas kaista ne dienomis, o valandomis. Toliau į karo eigą gali būti įtraukti Egiptas ir Libija, jei „Daesh“ persikels į jų teritorijas, ir tas persikėlimas greičiausiai bus įvykdytas rusų rankomis.

Dabar galima užduoti klausimą mums, statistiniams europiečiams: o kas mums iš viso šito..?

Atsakymas paprastas: kuo „Daesh“ bus blogiau, tuo daugiau galimybių teroristiniams išpuoliams ES valstybėse. Karas lėtai, nepastebimai, bet persikelia į ES valstybes ir pabėgėlių srautams dar ilgai nebus pabaigos. 

Tiesa, šiame sudėtingame kare yra ir daugiau sluoksnių: be „Daesh“ esama jų konkurentų teroristų organizacijų Al Qaida, Al Nusra, Al Shabaab ir t.t. Ne taip paprasta čia viskas: yra Nigeris, kur atskira problema, Irako problema nepasibaigė, talibai Pakistane ir Afganistane toliau siautėja... Nesaugu ir Somalyje, ir Malyje. Afrika ir Azija dažnai mums susiaurėja iki Artimųjų Rytų, tačiau terorizmo problema globali. Jis jau pasiekė ne tik miegamuosius ES valstybių rajonus, kur patruliuoja Odino kariai, bet ir ES valdžios institucijų panosėje vykdomi teroro aktai. Belieka klausti savęs, kas kitas taps teroristų (ir kurių) auka. Mes to nežinome, o jie ta nežinia mėgaujasi ir kenkia toliau.