Kas aplink blogesnio? Apsidairyk internete

Saugumas – vienas iš kertinių žmogaus poreikių, todėl jis nenustoja domėtis savo gyvenamąja aplinka, o šiandien apie ją sužinoti jau galima ne tik iš kaimynų, draugų ar pažįstamų.

Šią funkciją jau perėmė internetas, nors jam konkuruoti su gyvu žmogumi kol kas sekasi sunkiai. Net ir investavus milijonines sumas.
Diskusiją apie pavojingiausią Klaipėdos mikrorajoną galima laikyti amžina: aišku, kad tokios reputacijos vengia visi. Tačiau yra registruojami faktai, kurių taip pat nenuginčysi, ir jie jau kurį laiką pasiekiami kiekvienam, turinčiam interneto prieigą.

Prieš metus funkcionuoti pradėjo Informatikos ir ryšių departamento sukurtas Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapis, kuriame fiksuojami visi policijoje užregistruoti nusikaltimai.

Naudojantis juo nesudėtinga sužinoti, kada, kiek ir kokių nusikaltimų įvykdyta mieste, gyvenamajame kvartale ar visai netoli namų. Nei daug, nei mažai – milijoną litų – valstybės biudžetui kainavęs projektas buvo skirtas gyventojams, kad jie galėtų analizuoti savo gyvenamąją aplinką, tačiau kūrėjai prisipažįsta, jog žemėlapis šiuo metu dar žinomas ne taip, kaip tikėtasi.

Iš viso projektas kainavo 4 mln. litų, tačiau didžiąją dalį finansavo Europos Sąjunga. Išbandžius šią paslaugą peršasi mintis, jog ji naudinga ir nesudėtinga, bet ar šiandien reikalinga – pamatuoti sunku.

TIKSLUMAS. Interaktyviame žemėlapyje rodomi tik oficialiai registruoti nusikaltimai, tad informacija gali ne visiškai atspindėti tikrąją padėtį. Nors smurto atvejus žymintis kumščio simbolis rodo, kad jais bene dažniausiai švaistomasi senamiestyje.

Išvadas pasidaryk pats

Naudotis žemėlapiu tikrai nėra sudėtinga ir informacijos pateikiama užtektinai. Žinoma, yra tikimybės paklaida mat jame fiksuojami tik tie įvykiai, kurie užregistruoti policijoje.

Taigi, sistemos išbandymui pasirinkta Debreceno gatvė, vieta netoli prekybos centro, ir 500 metrų aplink jį. Atstumas toks, kiek vakare gali tekti paėjėti iki autobuso stotelės ar prekybos centro. Arba su kuo nors susitikti.

Paieškos rezultatai netrukus rodo, kad šiuo spinduliu apibrėžtoje teritorijoje per mėnesį buvo įvykdyta daugiau nei dešimt vagysčių, užfiksuoti 4 apiplėšimo ir 2 nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejai. Vadinasi, išėjus iš namų kyla grėsmė, jog butas bus apvogtas, yra ir tikimybė, kad pats susidursi su plėšikais, o gal net gausi į nosį.

Na, o jeigu tikėsime šiuo virtualiu patarėju, sužinosime, kiek tokių nusikaltimų toje pačioje teritorijoje padaryta per metus. Ir vėl galima daryti preliminarias išvadas: puskilometrio spinduliu nuo namų žmogus apiplėšiamas kas 11 dienų, sumušamas vieną kartą per savaitę, o ilgapirščiai apsilanko vos ne kas antrą dieną.

Galima pasidžiaugti, jog ši vieta nepriskirta prie „karštųjų“ teritorijų – vietų, kuriose nusikaltimų įvykdoma daugiausiai. Jos pažymėtos raudona spalva. Keista, bet karščiausia teritorija pagal nusikaltimų skaičių yra senamiestis, nuo senosios turgavietės iki Danės upės. Ypač vasarą.

Nekokia reklama nuolat gaivinamam senamiesčiui.

Butų pirkėjams nesvarbu

Nusikalstamumas konkrečiame mikrorajone ar gatvėje – vis dar svarbus rodiklis žmonėms, besidairantiems naujo būsto, nors šis kriterijus daro vis mažesnę įtaką nekilnojamojo turto pirkėjų apsisprendimui.

„Anksčiau kriminogeninė aplinka turėjo didesnę reikšmę, tačiau jos įtaka mažėja: tai pastarojo dešimtmečio tendencija. Tie „blogieji“ rajonai apsivalė, pasikeitė žmonės, namai. Dabar būsto ieškantys žmonės domisi, kaip namai vakarais pasiekiami viešuoju transportu, ar nuo tranzitinių gatvių ir stotelių tamsiu paros metu nereikia eiti neapšviestais takais“, – pasakojo nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.

Jo teigimu, laikai, kai buvo stengiamasi aplenkti kai kuriuos kvartalus, jau tolimoje praeityje. Dabar rinkoje netyla kalbos tik apie kelis prastos reputacijos daugiabučius namus, kuriuose butai kainuoja nedaug, bet tai pirkėjų nesuvilioja.

„Tai bendrabučio tipo namai, kuriuose netrūksta asocialių asmenų, ten vartojami narkotikai“, – sakė A. Bružas.

Ir apie tai visi žino ne iš minėto žemėlapio. A. Bružas teigė apie jį žinantis, bet pats šia paslauga nesinaudojantis.

„Tai visai nebloga paslauga tiek pirkėjams, tiek pardavimo tarpininkams, tačiau didesnį efektą turi informacija, gauta bendraujant gyvai, o ne žiūrint į kompiuterį.

Žmonės su kaimynais pasikalba apie konkretų kvartalą, namą, laiptinę. Taip gauta informacija lemia daugiausiai"“- pastebėjo A. Bružas.

Keleivių vežėjų nedomina

Nusikalstamumas – ne rodiklis ir Klaipėdoje viešojo transporto maršrutus organizuojančiai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas".

„Mūsų darbo organizavimo prioritetai kitokie – autobusai turi važiuoti ten, kur didžiausi keleivių srautai.

Galima tik pasidžiaugti, kad autobusai ir jų stotelės nėra tos vietos, kur nusikaltimai dažni“, – sakė įstaigos direktorius Gintaras Neniškis, beje, apie minėtą žemėlapį iki šiol negirdėjęs.

Susidomėjimas atslūgo

„Taip, viena pagrindinių šio interaktyvaus žemėlapio funkcijų - informacijos apie nusikalstamumą pateikimas visuomenei. Tačiau sąžiningai pripažįstame, kad jis net ir po beveik metų veiklos dar daug kam yra naujiena“, – sakė didelės vertės projektą įgyvendinusio Informatikos ir ryšių departamento direktorius Gintaras Čiurlionis.

Kiek tiksliai žmonių iki šiol pasinaudojo žemėlapiu, nėra aišku, nors interneto svetainių lankytojų srautus fiksuoti nėra techniškai sudėtinga.

„Praėjusių metų gruodį, kai patobulintas projektas startavo, kilo susidomėjimo banga, tačiau ji greitai aprimo. Kiek iki šiol žmonių pasinaudojo paslauga, neaišku. Lankytojų skaičius nefiksuojamas, ne toks svetainės tikslas. Tikslas – objektyvi informacija gyventojams apie aplinką.

Ši informacija naudinga ir policijos pareigūnams, kurie mato šiek tiek daugiau nei paprasti piliečiai. Informacija nenaudojama komerciniams tikslams, nors, teko girdėti, ji aktuali draudikams", – teigė departamento vadovo pavaduotoja Alvyda Pupkovienė.

Ji pasakojo, kad žmonės klausė, kokiu principu žemėlapis sudaromas – tai domino dėl to, kad pažymėta nusikaltimo vieta sutapo su namo, kuriame jokio nusikaltimo nebuvo, vieta.

„Taip gali atsitikti kaimiškose vietovėse, kur nėra tikslių adresų ir veika registruojama geografiniame kaimo centre“, – paaiškino ji.

Žemėlapyje informacija atnaujinama labai operatyviai – galima matyti ir vakarykščius įvykius, užregistruotus policijoje. Pažymimi ir nusikaltimai, kurių tyrimus inicijuoja prokuratūra ar kurių aplinkybes privataus kaltinimo tvarka nagrinėja teismai.

Dar vienas žemėlapis

Departamento sukurta sistema – ne vienintelė Lietuvoje, mat panašus žemėlapis yra ir viena iš projekto „e-policija“ dalių. Tiesa, ten informacija pateikiama šykščiau, nurodomi tik užfiksuoti nusikaltimai ir jų klasifikacija. Be to, informacija nesutampa su pateikiama Informatikos ir ryšių departamento.

Tai patikrinti nesudėtinga: vienas žemėlapis rodo, kad Danės gatvėje, prie Muzikinio teatro, nuo rugsėjo 21-osios užfiksuotas 1 viešosios tvarkos pažeidimas, o kitas žemėlapis apie tai nutyli, tad tokiu atveju pilietis jau ne informuojamas, o klaidinamas arba priverčiamas abejoti.

Derėtų priminti, kad „e-policija“ kainavo 6 mln. litų.