Kas ir kaip visuomenę vėl kiša į "bambalį"

Pastaruoju metu, pasigirdus pažadams atšaukti Lietuvoje įsigaliojusias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kuriomis buvo nustatyti apribojimai alkoholinių gėrimų tarai bei stiprumui, žiniasklaidoje pasirodė žinutės apie tai, kad jų neatšaukimas Lietuvai reikštų 100 milijonų siekiančias baudas, kad tai yra interesų supainiojimas, kad jų iniciatoriai buvo papirkti ar kitaip įtakoti didžiųjų aludarių, kad nebuvo laikytasi teisės normų ir t. t.

Tiesą sakant, nuo viso šito jau darosi bloga. Nepaisant pažadų registruojant šių straipsnių atšaukimą registruoti ir pataisas, kuriose būtų numatyti kiti būdai spręsti „bambalių“, pigaus spirituoto vyno, degtinės, kurią patys aludariai taikliai pavadino degtine „jogurto indeliuose“, problemą, tai nebuvo padaryta ir dabar yra užregistruotos tik pataisos, kurios atšauktų įsigaliojusias nuostatas, bet jokių kitų sprendimų nesiūloma. Jei iš tiesų bus skubiai atšaukti įsigalioję apribojimai ir liks tik pažadai ateityje susitvarkyti kitaip - tai visiškai nepriimtina. Juk net ir užregistravus teisės aktą, tai dar nereiškia, kad jis bus priimtas, o dar sunkiau tikėtis, kad materializuosis pažadai. Be to, sunku suprasti, kodėl taip skubama atšaukti apribojimus, net nesulaukus susitikimo su Europos komisijos atstovais rezultatų ir išaiškinimo.

Dar daugiau, kai kurie Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovai jau pradėjo svaidytis kaltinimais, kad rengiant pataisas nebuvo atsižvelgta į būtinybę notifikuoti siūlomus pakeitimus ir pan. Taip pat pasigirdo siūlymai būsimas baudas išsiieškoti iš projektų iniciatorių. Manau, kad nuo viso šito reikalo reikia nuimti kuo daugiau uždangų ir visi turėtų žinoti, kas ir kaip vyko ir vyksta iš tikrųjų.

Pirmiausia dėl pačių pasiūlymų rengimo. Siūlymus rengė darbo grupė, kuri buvo sudaryta oficialiai ir kurioje dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarybos, Seimo Teisės departamento, Sveikatos reikalų komiteto, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai. Darbo grupėje dalyvavau ir aš. Tai štai tie mistiniai aludarių nupirkti žmonės, iš kurių siūlyčiau ir reikalauti sumokėti tuos būsimus „100 milijonų“. Tik, skirtingai nei bandoma pavaizduoti viešoje erdvėje, buvo pateiktas ne vienas pasiūlymas - tokia situacija, matyt, galėtų kelti pagrįstų klausimų dėl vienos ar kitos verslo grupės diskriminavimo. Tai buvo vienas iš daugelio alkoholio kontrolės pasiūlymų garsiajame pakete, iš kurio besvarstant praėjusios kadencijos Seime beveik nieko neliko. Pamiršusiems tik priminsiu, kad tuo pačiu buvo siūloma leisti alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, griežtinti atsakomybę už pardavimą nepilnamečiui, neleisti prekiauti degtine „jogurto indeliuose“ ir pan. Visus kitus siūlymus kas nors sutrukdė priimti. Daugeliui pasiūlymų didžiausiais kliuviniais buvo patys didieji aludariai, pagrindiniai alkoholio reklamos draudimo atšaukimo architektai ir pirkėjai. Jei visi siūlymai būtų buvę priimti, ir nebūtų atšauktas taip ir nespėjęs įsigalioti alkoholio reklamos draudimas, tai šiandien gal ir galėtume kalbėti apie kompleksines priemones, kurių viešojoje erdvėje šaukiasi smulkieji aludariai. Taigi, jei jau teigiama, kad kažkas kažką papirko ar įtakojo, tai reikia pasakyti, jog įtariama, kad stambieji šalies aludariai nusipirko nevyriausybines organizacijas, Nacionalinę sveikatos tarybą, Seimo Teisės departamentą bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą kartu sudėjus. Sutikite, kad tai, švelniai tariant, drąsoka idėja.

Skubus nuostatų atšaukimas nesulaukus diskusijų su Europos Komisija pabaigos reikštų, kad kiekvienas „pirstelėjimas“ ir patrepsėjimas kojele iš pramonės pusės dabar bus vykdomas neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu buvo priimti sprendimai. Tai gal tuomet ir keli sąmoningi piliečiai gali kreiptis į Europos komisiją su skundu, kad Lietuvos Respublika diskriminuoja mūsų vaikus, nes švedų vaikai turi teisę augti aplinkoje, kur alkoholis yra daug labiau ribojamas ir sąlygos augti yra palankesnės.

Girdint aiškinimus apie būtinybę tokius sprendimus notifikuoti taip ir lieka neaišku, ar tai reikia daryti, ar ne, nes nė vienoje Europos teisės departamento išvadoje dėl dar 2009 metais pateiktų įstatymo pataisų apie tai net neužsimenama. Nė žodžio apie jokį notifikavimą nerasite ir naujesniame Europos teisės departamento rašte dėl pastaruoju metu pateiktų dabartinio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pataisų, kuriose taip pat numatyti ribojimai alkoholio laipsniams ir pakuotėms. Tad vis dėlto kyla klausimas: ar tas notifikavimas tokiu atveju iš viso yra reikalingas? Dar daugiau, Europos teisės departamento išvadose labai aiškiai minimos ir įvairios Europos teismų praktikos, kuriose nagrinėti atvejai dėl galimų laisvo prekių judėjimo apribojimų. Labai aiškiai leidžiant suprasti, kad kiekvienas ribojimas ar sprendimas vertinamas atskirai ir sprendžiama atsižvelgiant į išdėstytus argumentus.

Tas garsusis tyrimas, kurį neva pradėjo Europos Komisija dėl galimo pažeidimo, tėra tik vieno iš Europos komisijos direktoratų kelių žmonių susirašinėjimas prašant informacijos iš Lietuvos institucijų. Kaip ir įtarėme, bendraujama tik su vienu direktoratu, atsakingu už pramonę ir prekybą, tuo tarpu direktoratas, atsakingas už visuomenės sveikatą, net nėra informuotas apie tokius susirašinėjimus, skambiai vadinamus tyrimais. Nors pati priemonė yra priimta kaip visuomenės sveikatos, o ne verslo reguliavimo priemonė.

Be to, dokumente aiškiai teigiama, kad Lietuva galimai pažeidžia laisvą prekių judėjimą ir iš mūsų valstybės laukiama argumentų dėl įvestų apribojimų.

„In the light of the above considerations, the Commission finds that the Lithuanian legislation may contravene Article 34 TFEU. The Commission invites the Lithuanian authorities to explain and justify the legislative provisions in accordance with article 36 TFEU and to present evidence in support of the restriction.”

O Lietuvai rasti argumentų dėl probleminio alkoholio vartojimo nėra sudėtinga, tik, žinoma, jų ieškoti turi ne Ūkio ministerija, o Sveikatos apsaugos ministerija, ir diskusija turi vykti ne su vienu Europos komisijos direktoratu ir tikriausiai vienu žmogumi tame direktorate, o su keliais direktoratais, nes problema yra kompleksinė, liečianti ne tik verslo, bet ir visuomenės sveikatos interesus.

Tuose susirašinėjimuose nėra nė žodžio apie numatomas baudas, kurios Lietuvos žiniasklaidoje stebuklingu būdu jau sugebėjo išaugti nuo 10 iki 100 milijonų. Be to, mažieji aludariai ir toliau gieda, kad net ir atšaukus sprendimus jie vis tiek bylinėsis dėl nuostolių.

Taigi, reziumuojant galima įvardinti tik tokius faktus: Europos komisija pareiškė tik įtarimus dėl galimų pažeidimų ir laukia paaiškinimų; nė viename Europos teisės departamento rašte ar išvadoje notifikavimas net neminimas; net ir atšaukus dar neaišku ar pažeidimus aludariai ruošiasi bylinėtis, tuo pat metu viešai patvirtindami, kad pardavimai mažėja, vadinasi, patvirtindami ir taikomos priemonės efektyvumą, kuris buvo viešai kvestionuojamas; užregistravus įstatymo pataisas dėl atšaukimo nepateikta jokia alternatyva.

Visa tai galima reziumuoti taip: daugybė manipuliacijų, grasinimų, baimių. Tikri yra tik du dalykai: įvesti apribojimai veikia ir pardavimai sumažėjo, ir yra registruotos pataisos, kuriomis tuos rezultatyvius apribojimus norima atšaukti. Ar leisime, kad visuomenę - mus visus - tam tikri veikėjai ir toliau laikytų sukišę į „bambalių“ antikultūrą, o tokia politika viešpatautų?