Kas nutylima diskusijose apie moterų reprodukcines teises

Sveikatos apsaugos ministerijai parengus naują, medikamentinį abortą reglamentuojantį įstatymo projektą, visuomenėje vėl užvirė kalbos apie moterų reprodukcines teises. Stebint iš šalies, dalis šiais klausimais pasisakančių bei sprendimus priimančių asmenų atrodo nenuoseklūs ir prastai informuoti. Šias žinių ir logikos spragas pabandysiu užpildyti keliais faktais ir asmeninėmis įžvalgomis.

Nėštumo nutraukimas

Nesvarstysiu su medikamentiniu abortu susijusių etinių klausimų. Kalbėsiu tik apie reglamentavimą, kuriam yra viena rimta kliūtis. Vienas iš dviejų medikamentiniam abortui reikalingų preparatų Lietuvoje nėra registruotas.

„Kol nebus pasirašytas įsakymas, preparatų Lietuvoje nebus, nes medikamentinis nėštumo nutraukimas, nesant aprašo nustatytos tvarkos, gali būti traktuojamas kaip nelegalus nėštumo nutraukimas“ aiškinosi Seime Sveikatos apsaugos ministrė, socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.

Jau ne pirmus metus rašau nėštumo, gimdymo ir kitomis su akušerija susijusiomis temomis, ir leisiu sau patikslinti ministrę: antrasis neregistruotas medikamentiniam abortui naudojamas preparatas Lietuvoje jau yra. Netikite? Pasižiūrėkite Viešųjų pirkimų registre. Tarp Santariškių klinikų vykdytų baldų ir įrangos naujam Akušerijos ir ginekologijos centrui pirkimų yra įrašytas ir farmacijos produktų (vaistų) pirkimas. Matyti, kad buvo nupirkta 600 misoprostolio (misoprostolum 0,2 mg) tablečių. Būtent šis preparatas, kurio pavadinimas „Cytotec“, ir yra naudojamas nėštumo nutraukimui.

Gimdymas ligoninėje

Prostaglandinas „Cytotec“ ne tik galimai nereglamentuotai naudojamas nėštumui nutraukti, jis taip pat plačiai naudojamas gimdymo sužadinimui ir skatinimui. Nors vaisto informaciniame lapelyje nedviprasmiškai pasakyta, kad besilaukiančioms moterims šio vaisto naudoti negalima, turiu ne vieną draugę, kuriai gimdymo ligoninėje metu buvo įdėta „ketvirčiukas tabletytės“, siekiant sužadinti ar pagreitinti gimdymo veiklą.

Aišku, medikamentinis nėštumo nutraukimas ir gimdymas techniškai yra panašūs. Abu veiksmai skirti tam, kad tai, kas yra moters įsčiose, atsirastų moters kūno išorėje. Jeigu siekiama, kad kūdikis neišgyventų, tuomet nereglamentuotų, neregistruotų ir galimai nesaugių vaistų naudojimas labiau pakenkti nebegali. Didesnė blogybė, kai šis sunkiai dozuojamas preparatas duodamas moteriai, norinčiai pagimdyti gyvą ir sveiką kūdikį. Juk šis prostaglandinas nėra sukurtas gimdymo skatinimui, ir jo saugumas neištirtas. Jis skirtas skrandžio opoms gydyti. Ir nors, pasak prof. R. Nadišauskienės, klinikiniai tyrimai su juo nėra atliekami, šis vaistas yra labai plačiai naudojamas akušerinėje ginekologinėje praktikoje visame pasaulyje.

Gimdymas namuose

Šiame kontekste man keisčiausiai atrodo kitos moterų reprodukcinės teisės – gimdyti ne stacionare – reglamentavimas. Kodėl medikamentiniai abortai, de facto atliekami su neregistruotu vaistiniu preparatu, taip greitai skinasi kelią reglamentavimo link, o, pavyzdžiui, gimdymo namuose reglamentavimo klausimai taip stringa? Gal tai lemia kategoriškai prieš tokį nesaugų gimdymo būdą pasisakančių medikų nuomonė? Įdomu, kodėl tokio didelio susirūpinimo įsčiose esančia gyvybe negirdėti diskusijose apie medikamentinį nėštumo nutraukimą? Gal dėl to, kad tiek gimdymų priežiūra, tiek nėštumo nutraukimas yra didelius pinigus nešantis verslas? Kiekvienas namuose gimstantis vaikas gimdymo stacionarams yra potencialiai prarastos pajamos. Tad gal todėl viešai aimanuoti apie pavojų namie gimstančių kūdikių gyvybei yra gerai, o kalbėti apie pasmerktuosius negimti – ne.

Moterų reprodukcinės teisės ir feminizmas Dar vienas nuostabą keliantis dalykas yra Lietuvos feminisčių požiūris į moters reprodukcines teises. Aiškiai ir nedviprasmmiškai pasisakoma už moters teisę į nerūpestingą abortą (be 72 val. skirtų apmąstymui) ir labai pavyzdingai nutylima kita moterų reprodukcinė teisė – pasirinkti gimdymo vietą. Kodėl šios dvi teisės sulaukia tokio nevienodo mūsų feminisčių dėmesio? Gal dėl to, kad kas penktas nėštumas baigiasi abortu ir 84 proc. Llietuvos gyventojų tam pritaria? O štai gimdyti namuose renkasi ne daugiau kaip 1 proc. šeimų. Labai mažas elektoratas, tad ar verta dėl jo stengtis?

Pabaigai

Diskusijų dalyviai, „pamiršdami“ nepatogius faktus ir nutylėdami savo motyvaciją, elgiasi neetiškai. Ministerija, leidžianti ir gimdymui, ir medikamentiniam abortui naudoti neregistruotus, sunkiai dozuojamus vaistus, kurių saugumas gimdant nėra patvirtintas klinikiniais tyrimais, neturėtų kalbėti apie saugumą ir atsakomybę gimdant namuose. Gydytojai, atliekantys abortus, neturėtų kalbėti apie namie gimstančių kūdikių gyvybių gelbėjimą. O feministės, kurioms moterų reprodukcinės teisės apsiriboja teise nutraukti nėštumą, neturėtų savęs vadinti feministėmis.