Kas sustabdys milijonų švaistymą?

Neseniai žiniasklaida išplatino Seimo audito komiteto surinktą informaciją apie 2015 metų viešojo sektoriaus išlaidas darbo užmokesčiui, kvalifikacijos kėlimui, transportui ir kt. Kalbama apie viešąjį sektorių, kuriame dirba valstybės tarnautojai. Surinkti duomenys parodė, kad  išlaidos jame kiekvienais metais tik auga.

Paanalizuokime, kas gi vyksta mūsų valstybėje, kurioje pinigų verkiant trūksta švietimui, kultūrai, socialinei, sveikatos ar vidaus apsaugai, pensijoms, o įvairiose šalies strateginėse programose daug metų vienas iš prioritetų – valstybinio sektoriaus optimizavimas.

Seimo audito išvadose rašoma, kad daugiausiai 2015 m. didėjo išlaidos įvairiems samdomiems ekspertams ir konsultantams. Jos šoktelėjo net 85 proc. arba 5,7 mln. eurų!  Energetikos ministerija ekspertams pernai skyrė per 7,3 mln. eurų.  Lietuvos mokslo taryba – 1,1 mln. eurų,  Žemės ūkio ministerija – 470 tūkst. eurų, Finansų ministerija – 321 tūkst. eurų, Kultūros ministerija – 310 tūkst. eurų, Nacionalinė teismų administracija – 277 tūkst. eurų. Darbo užmokesčiui skirtos išlaidos pernai iš viso padidėjo 43,5 mln. eurų. Nepaisant to, kad valdininkų algos kilo beveik 5 proc., tačiau įvairūs priedai, priemokos ir premijos tik didėjo. Antai  viršvalandžiams pernai išleista 7 proc. daugiau, priedams – 6 proc., išmokoms – 9 proc., o priemokoms – net 20 proc. arba 15 mln. eurų daugiau. Įstaigų vadovai pernai  savo premijoms išleido 2,8 tūkst. eurų daugiau nei 2014 m. Pastarosios išlaidos lyg ir nebūtų didelės, tačiau jos kiekvienais metais vis auga.

Minėta Energetikos ministerija 2015 m. ekspertams skyrė per 7,3 mln. eurų. Ar tai daug, ar mažai? Jei vienam ekspertui per mėnesį skirtume po 10 000 eurų, tai galima daryti išvadą, kad šioje ministerijoje 2015 m. pastoviai darbavosi 60 ekspertų iš išorės armija! Ką tuomet veikė Energetikos ministerijos „ekspertai“? Gal ši ministerija per maža, kad turimais resursais spręstų visas problemas? Reikia prisiminti, kad dar A. Sekmokas 2009 m. tvirtino, kad kuriamoje Energetikos ministerijoje dirbs viso labo 44 darbuotojai ir kad tiek pat darbuotojų sumažės Ūkio ministerijoje. Deja, darbuotojų tiek Ūkio, tiek Energetikos, tiek bet kurioje kitoje ministerijoje tik daugėjo ir daugėjo. Šiuo metu Energetikos ministerijoje dirba „tik“ du kartus daugiau, nei Sekmokas žadėjo, t. y. 89 darbuotojai. Nepaisoma nei Vyriausybės, nei Seimo audito komisijos kasmetinių rekomendacijų neskirti jokių priedų, premijų ar priemokų.

Pirmiausia kyla klausimas, kas dirba viešajame sektoriuje, kad papildomai reikia samdyti ekspertus, kurie ir turėtų dirbti  valstybės valdymo institucijose? Ir už ką ne ekspertams priedai ir premijos, jei efektyvumo šiame sektoriuje nė su žiburiu nerasi? Reikėtų atskleisti viešą paslaptį, kaip vyksta konkursai  į valdiškas įstaigas, ir tikrai ne specialisto kompetencija lemia konkurso rezultatus, o patys kompetentingiausi pretendentai (ekspertai?) lieka „už borto“. Pasidomėjus, kas laimi konkursus, išaiškėja, kad tai vieno aukštas pareigas užimančio sūnus ar dukra, dukterėčia ar valdančiosios partijos narys. Nenuostabu, kad tokiu būdu įdarbinti specialistai nesusidoroja su pareigoms, o  rezultatas – reikia papildomai švaistyti milijonus ir samdyti ekspertus, kurie atliktų darbą tų, kuriems ir priklauso jį atlikti. Jei visi šie konkursų laimėtojai būtų patys kompetentingiausi, turbūt niekam nekiltų dviprasmiškų klausimų, o papildomų milijonų ir neprireiktų, o valstybė sutaupytų ir skirtų finansavimą toms sritims, kurioms labiausiai reikia.

Dar viena sritis, kuriai pernai 17,3 proc. padidėjo ir biudžetinių įstaigų išlaidos – kvalifikacijos kėlimas. Peržvelgus Seimo audito komiteto kelių metų ataskaitas matyti, kad išlaidos įvairiems mokymams kiekvienais metais didėjo – jei  2010 m. buvo skirta 2 mln. eurų, tai pernai ši suma jau pasiekė 3,6 mln. eurų. Čia reikėtų prisiminti ES įvairių etapų paramą kvalifikacijos kėlimui ir ne tik, kuria naudojosi viešasis sektorius. Paskutinis ES 2007–2013 m. paramos etapas baigėsi, vien priemonei „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“ išmokėta  29 185 174,43 eurų.

Suprantama, kol naujas paramos 2014–2020 m. laikotarpis, kuris bus paskutinis Lietuvai, dar nėra įsisiūbavęs, išlaidos galėjo paskutiniu laikotarpiu ir padidėti, tačiau reikėtų priminti kai kuriuos paramų panaudojimo ypatumus. Vienaip ar kitaip dirbusiems su ES projektais, nėra paslaptis, kad paslaugų kainos dirbtinai gerokai keliamos, kur nuplaukia pinigai, niekas ir neieško, o reikėtų… Tokia milijonus pradanginimo praktika būdinga ne tik žmogiškųjų išteklių sferoje, bet ir kitose.

Grįžtant prie kvalifikacijos kėlimo, kyla klausimas, kam tuomet mokėti priedus ir  samdyti išorės ekspertus, jei kvalifikacijai skirti Europos Sąjungos milijonai turėjo padėti tapti pačiais kvalifikuočiausiais savo sričių ekspertais? Reikia priminti, kad naujame ES paramos etape, kuris Lietuvai yra paskutinis, vėl numatyti milijonai viešojo sektoriaus modernizavimui. Turime paskutinį šansą pasinaudoti ES pinigais ir ištaisyti padarytas klaidas.  

Dar vienas nonsensas: katastrofiškai kasmet mažėjant gyventojų skaičiui  ir nuolat politikams žadant mažinti valdininkų skaičių, pareigybių skaičius viešajame sektoriuje ir toliau auga, pvz.,  2014 m. viešajame sektoriuje (įskaitant savivaldybes) įsteigta 1430 naujų pareigybių (iš jų – 363 savivaldybių institucijose ir įstaigose), o užimtų pareigybių skaičius padidėjo 1173 (iš jų savivaldoje – 464). Estijoje nuo krizės pradžios valdžios aparatas sumažėjo daugiau negu trečdaliu, o tuo tarpu pas mus jis padidėjo dviem procentais. Biurokratų skaičiaus mažėjimo neįtakojo ir  už ES pinigus įdiegtos modernios elektroninės sistemos.

Peržvelgus didžiųjų partijų rinkimines programas, visose numatoma optimizuoti viešąjį sektorių, sumažinti valdininkų skaičių ir netgi likviduoti dubliuojančias viena kitą institucijas, tačiau artėjant naujiems rinkimams pažadai tęsiasi, o rezultatas toks, kokį matome. Politikai jau du dešimtmečius kalba ir apie būtinybę mažinti Seimo narių skaičių, tačiau kalbos taip ir lieka kalbomis. Kas kartą opozicijoje esantys politikai ginasi, kad negali įtakoti tokių sprendimų, o atsidūrę pozicijoje net nejudina tuo klausimu piršto. Užburtas ratas sukasi, žiniasklaida mirga politikų pasisakymais, oponentų kritika, tačiau bent kiek besidominčiam politika ir turinčiam kritinį mąstymą yra aišku, kad nė vienas iš tų kritikuojančių, nors ir turėdamas ne vieną progą, nepadarė nieko esminio, kad situacija pasikeistų.

Retoriniai klausimai
 
Politikams: kada pradėsite vykdyti savo pažadus ir prisiimsite atsakomybę už  valstybei (t. y. mums visiems) priklausančius milijonus, kurių taip reikia darželių lūžtančioms grindims remontuoti ar sovietinių laikų tvoroms pakeisti, sanitariniams mazgams įrengti ir, pagaliau, pedagogų,  socialinių, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, darbo užmokesčiui ar pensijoms didinti? Ar turite politinės valios pagaliau imtis kardinalios reformos, valstybinį sektorių padarant optimalaus dydžio ir efektyvų?

Rinkėjams: kada ateis ta diena, kai jūs, rinkėjai, prisiimsite atsakomybę ir pradėsite galvoti, kad rinkti į valdžią reikia ne tą, kuris daugiausiai kalba  per televiziją ar tiesiog šiaip gražus, ne tą, kuris jus prisimena tik artėjant rinkimams ir prižada tiesiog nuversti kalnus, o tą, kurio darbai kalba už save. Pradėkite pagaliau analizuoti įvairių partijų rinkimines programas ir patikrinkite, kaip išrinktieji jas realizuoja. Valstybė jūsų rankose, mieli rinkėjai!