Kas yra Amalekas, arba trumpa genocido istorija

Tekste, kurį kaip atsakymą į mano publikaciją parašė Aurimas Guoga (tekstas publikuojamas ir asmeniniame jo portale), esu vadinamas Amaleku, lyginamas su Adolfu Hitleriu. Tiksliau, rašoma su klaida – Amalėku (o laiškas skirtas kaip ir ne man, o kažkokiam PeleckUI). Cituoju A. Guogą: „Judaizme kalbama apie tokią dvasinę jėgą Amalėką. Tai jėga, kuri sutinka bet kokiai aukai, kad tik pakenktų žydams. Amalėkas sutinka net ir pats mirti, kad tik kaip nors kuo labiau pakenktų žydams. Pavyzdžiui, A. Hitleris neabejotinai buvo amalėkas. Vietoj to, kad aprūpintų savo triuškinamą frontą, jis vagonus naudojo sunaikinti kuo daugiau žydų. Šiuo atveju Jūs elgiatės panašiai – darote viską, kad ši idėja nebūtų racionaliai apsvarstyta ir ja nebūtų pasinaudota. Nesakau, kad esate toks amalėkas, tačiau šioje vietoje Jūsų protas, regis, neveikia.“

Panagrinėkime, kas gi tas „Amalėkas“ ir kaip tai susiję su pasaulyje vykdomais genocidais.

„Amalekus būtina sunaikinti“

Pradėsiu nuo „karštos“ citatos. Lenkijos žydų kilmės politikė Shulamit Aloni (g. 1928), buvusi įvairių sričių ministre, Kneseto nare, savo politinę veiklą pradėjo dar kovinėse grupuotėse „Hashomer Hatzair“ („Jaunimo sargybiniai“) ir „Palmach“ (arba „Plugot Mahatz“, „Smogiamoji jėga“), 1965-iais buvo pirmąjį iš septynių kartų išrinkta į Knesetą, 1973-iais įkūrė partiją „Ratz“, o vėliau dirbo komunikacijos, techonologijos, mokslo, meno ir kultūros ministre, kol 1996 metais, kaip teigiama oficialioje biografijoje, pasitraukė iš aktyvios politikos.

Iš tikrųjų pasitraukė sąlyginai. Citata, kurią noriu jums pateikti, yra iš 2003 metų Sh. Aloni straipsnio: „Izraelio vyriausybė, naudodamasi kariškiais ir jų destrukcijos instrumentais, ne tik pralieja kraują, bet ir patys springsta juo. Kaip kitaip galima pavadinti toną sveriančios bombos numetimą ant tankiai apgyvendinto miesto, kai teisinamasi, jog norėta nužudyti vieną pavojingą teroristą ir jo žmoną? Kiti piliečiai, kurie buvo nužudyti ir sužeisti, tarp jų vaikai ir moterys, žinoma, nesiskaito. (...) Kaip pateisinti tai, kas nutiko Dženine? [Šis senovinis palestiniečių miestas Izraelio okupuotas 1967-iais; per 2002 metų Dženino mūšį žuvo 52 palestiniečiai, kiek vėliau tais pačiais metais Izraelio snaiperis, supainiojęs mobilųjį telefoną su granata žmogaus rankoje, per klaidą nušovė Jungtinių Tautų darbuotoją Iainą Hooką – M. P.] Mes nesunaikinome viso miesto, tik 85 namus. Tai nebuvo žudynės, mes tik užmušėme daugiau kaip 50 piliečių. Kiek jų reikia nužudyti, kad tai būtų laikoma nusikaltimu prieš žmoniją? O toks straipsnis yra Izraelio, ne tik Belgijos įstatymuose. (...) Daugelis mūsų vaikų yra indoktrinuojami mokyklose, kad arabai yra amalekai, o Biblija moko mus, kad amalekus būtina sunaikinti. Rabinas Israelis Hessas Bar Ilano universiteto laikraštyje parašė, kad mes visi privalome vykdyti genocidą, nes jo tyrinėjimai parodė, jog palestiniečiai yra amalekai [paryškinta mano, - M. P.]. (...) Žydų tauta paklūsta režimo atstovų įsakymams. (...) Dar nevyksta toks siaubingas genocidas, kurį praeityje patyrėme patys. Ir, kaip man pasakė vienas sumanus generolas, mes dar neturime krematoriumų ir dujų kamerų“.

Kas yra Amalekas?

Amalekas – žydiškosios Biblijos (Tanakh; ji skiriasi nuo krikščioniškosios) personažas, edomitų genties vado Esau anūkas, vadinamas „kalės vaiku“. „Skaičių knygoje“ (24:20) Amalekas vadinamas pirmosios iš tautų atstovu. Istorikų manymu, tai galėjo būti amoritai ar kanaanitai. Amaleko vardas dažnai interpretuojamas kaip „slėnio gyventojas“, „karingasis“, „urvinis“, „kraugerys“.

Arabai Amaleką vadina Imliku, kurio palikuonys buvo viena pirmųjų arabų genčių. Imlikas arabiškai – milžinas. Teigiama, kad Amaleko palikuonys buvę aukštaūgiai. Biblijoje kalbama apie karaliaus Agago vadovaujamus amalekiečius, kurie kovojo su izraeliečių armija, tačiau buvo sumušti, o karalius asmeniškas nužudytas žydų pranašo Samuelio (Šmuelio). Amaleko palikuonys tapo didžiausiais žydų priešais istorijoje, baisesniais net už Egipto faraonus.

Istorikai tiksliai nežino, ar Amaleko palikuonys buvo visiškai išnaikinti. Bet kuriuo atveju, žydams buvo įsakyta išnaikinti visus amalekiečius, įskaitant moteris ir vaikus. Geriausia – kolektyviniu būdu. Tai paremta judaistiniu Nojaus etikos kodeksu. Iš 613 įsakymų (mitzvot), kuriais vadovaujasi judėjai, trys kalba apie Amaleko palikuonis: 1) prisiminti, ką jie padarė žydams, 2) nepamiršti to, ką jie padarė žydams, 3) visiškai sunaikinti juos. Tiesą sakant, taip ir neaišku, ką amalekiečiai padarė žydams. Bet apie tai nutylima.

Žydų tradicijoje Amaleko palikuonys tapo archetipiniu žydų priešu. Šį konceptą naudoja kai kurie rabiai, pabrėždami, jog amalekiečiai neva nesą ateistai, „amžini priešai, kurie nori nužudyti žydus“.

Tarp X ir XIX amžiaus Amaleko palikuonimis žydai laikė armėnus. Knygoje „Sionizmas ir armėnų genocidas: abejingumo banalumas“ (2002) Izraelio istorikas, genocido, rasizmo ir Holokausto specialistas prof. Yairas Auronas (g. 1945) pažymi, kad žydai negelbėjo armėnų nuo turkų, nes armėnus laikė Amaleko palikuonimis.

Vėliau amalekiečiais tapo Adolfas Hitleris ir naciai. Tiesa, dar 1898 metais rabis Yosefas Chaimas Sonnenfeldas (1848-1932), kaizeriui Wilhelmui apsilankius Palestinoje, pareiškė, kad vokiečiai yra kilę iš senovės amalekiečių.

Dabar amalekiečiais tapo palestiniečiai. Jie su Amaleku siejami nuo 1974-ųjų, kai taip pareiškė rabis Moshe Ben-Tzion Ishbezanas. 1980 metais minėtame universiteto laikraštyje straipsnyje „Toros įsakymas vykdyti genocidą“ (Yisrael Hess, Mitzvot Hagenocide Batorah, išspausdinta Bat Qol, Bar-Ilan University, 1980.02.26) dar vienas rabis pareiškė, kad „netoli ta diena, kai mes pradėsime šventąjį karą, kad įvykdytume šį įsakymą ir išnaikintume amalekiečius“. Amalekiečiais Y. Hessas vadino Palestinos arabus.

Po Yassiro Arafato nužudymo 200 rabių Izraelyje pasirašė deklaraciją, kurioje džiaugėsi, kad atėjo „džiaugsmo diena, kai mirė mūsų kartos Amalekas“.

Kas sugalvojo genocidą?

Žmonės kariauja nuo senovės, ir tai neginčijama tiesa. Tačiau genocido terminas atsirado tik 1944 metais, jį sukūrė prie Lietuvos sienos esančiame Valkaviske (dab. Baltarusija) gimęs Lenkijos žydas teisininkas Raphaelis Lemkinas (1900-1959). Žodis „genocidas“ sudarytas iš graikiškojo „genos“ („šeima, gentis, tauta“) ir lotyniškojo „-cide („žudymas“). R. Lemkinas šį terminą sukūrė kalbėdamas apie 1915 metų armėnų ir asirų genocidą (kaip ironiška!).

Genocidas – tai visos (ar jos dalies) tautos, rasės, religinės bendruomenės (su)naikinimas. Tai – tarptautinis nusikaltimas. Tiesa, genocido fakto nustatymas – gana sudėtingas dalykas. Dažnai atsiranda nuomonių, kad tam tikros žmonių grupės žudymas nebuvo genocidas.

Manoma, kad pirmąjį žinomą genocidą galėjo pradėti gentys, išnaikinusios neandartaliečius prieš 30 tūkstančių metų. Istorijai gerai žinomi genocidai, vykdyti Asirijos imperijoje, Graikijoje, Kartaginoje. Senasis Testamentas aprašo amalekiečių ir midianitų genocidus, kuriuos vykdė žydai.

Apie 800-uosius metus dabartinėje JAV Jutos, Arizonos, Naujojo Meksiko ir Kolorado valstijų teritorijoje vyko anasazių tautos genocidas. Ši civilizacija buvo visiškai sunaikinta.

Pasak Eric Margolis, XIII a. genocidą vykdė Čingischano vadovaujami mongolai.

Nuo XV a. pabaigos iki 1890 metų lakotų (siu) žudynių Amerikoje vyko pastovus genocidas, kuris išnaikino per 100 milijonų indėnų, palikdamas jų vos 1,8 milijono. 2003 metais Venesuelos prezidentas Hugo Chávezas, pats turintis indėniško kraujo, uždraudė švęsti Kristoforo Kolumbo dieną.

Genocidas vykdytas ir Australijoje, naikinant aborigenus. Tasmanijoje jų neliko išvis.

Turbūt nėra pasaulyje šalies, kur nebūtų buvę genocido. Deja, apie daugelį jų beveik nieko nežinome. Lietuva, kaip žinome, taip pat ne išimtis. Todėl, mano manymu, labai svarbu suprasti šio baisiausio pasaulyje nusikaltimo priežastis ir tikėtis, kad tai nepasikartos, nors, kaip būtų liūdna, posakis apie tai, kad istorija kartojasi, vis pasitvirtina...