Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. Prieš 43 metus, 1972-aisiais, 19-metis Romas Kalanta (1953–1972) Kaune susidegino protestuodamas prieš sovietinę santvarką.
Festivalis „Rokas už laisvę“
Šiemet Muzikinio teatro sodelyje R. Kalantos atminimas pagerbiamas muzikos ir saviraiškos festivaliu „Rokas už laisvę“. Jo programa tokia:
13 val. Jaunimo akcija R. Kalantos atminimui – akustinė festivalio programa „Šimtas pavasarių“. Dalyvaus Š. Mačiulis ir „Poliarizuoti stiklai“, L. Rinkevičius ir M. Forman, R. Naidzinavičius, T. Miliauskas, M. Kaunietis ir D. Petraitis, E. Janušaitis, I. Papečkytė, A. Svidinskas, A. Vilčinskas, M. Ancevičius, V. Šerelis, A. Zala, A. Driukas ir „Arbata“, Leo, Vito ir „Undarox“.
17–21 val. Roko grupių koncertas. Dalyvaus grupės „Piligrimas“, „Leav“, „Wild Reason“, „Sutemon“, „Huge Soul“, „Reck 4 Less“, „Only Once“.
1990 m. pastatytas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša). Apie R. Kalantą parašytos kelios knygos: Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (1999 m.), „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (2002 m.), Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (1997 m.) ir kt.
2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.
2002 m. gegužės 14 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).
Politinės savižudybės Lietuvoje
Po R. Kalantos susideginimo, kilo politinių savižudybių Lietuvoje banga: 1972 m. gegužės 29 d. Varėnoje su trispalve rankose susidegino Stonys, tų pačių metų birželio 3 d. Kaune susidegino Andrius Andriuškevičius, birželio 22 d. Šiauliuose susidegino 40-metis Juozapas Baracevičius.
Vilkaviškis antruoju R. Kalanta vadina Antaną Kalinauską, kuris 1976 m. rugpjūčio 10 d. susidegino Latvijoje, kur tarnavo sovietinėje armijoje.
Klaipėdoje taip pat būta politinės savižudybės: 1989 m. kovo 3 d. Klaipėdoje, prie Lenino paminklo, susidegino 37 metų liaudies meistras dailininkas marinistas Vytautas Vičiulis.
1990 metų balandžio 26 d., protestuodamas prieš Sovietų Sąjungos vykdomą blokadą, 52 metų marijampolietis Stanislovas Žemaitis susidegino Maskvoje priešais Didįjį teatrą.
45 metų skulptorius Rimantas Daugintis 1990 m. gegužės 9 d. susidegino prie Sovietų Sąjungos ir Vengrijos sienos, protestuodamas prieš sovietinio režimo politiką Lietuvoje.
Psichologų duomenimis, nuo 1996 m. Lietuvoje yra buvę bent keliolika bandymų susideginti, iš kurių bent aštuoni pavyko. Politinėmis savižudybėmis tai vargu ar galima būtų pavadinti, tačiau užfiksuotas atvejis, kai 2001 m. lapkričio 8 d. susideginti prie Prezidentūros bandė tauragiškis Stasys Andrikėnas, ketinęs nusižudyti dėl to, kad baldų įmonė jam nesumoka įsiskolinto atlyginimo.
Būdamas Seimo nariu, kelis kartus grasino susideginti Kazimieras Uoka.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]