Keista tendencija ryškėja pedofilijos ir žudymų istorijoje: drąsiai skelbiama informacija apie tariamas mergaitės apklausas, kurios turėtų būti saugomos itin kruopščiai, bei jų turinį (nors vis dar neaišku, ar pateikiama informacija reali), tačiau visiškai nesistebima, kad beveik per tris savaites nėra nustatyta Seimo narės ir jos nepilnamečio sūnaus buvimo vieta.
Toks teisėsaugos institucijų neįgalumas buvo demonstruojamas pusmetį ieškant Drąsiaus Kedžio, kuris greitai surastas tik tada, kai buvo jau nebegyvas.
Užsienio teisėsaugos darbo rezultatyvumas ir metodai neturėtų kelti jokių abejonių - ten milijoniniuose miestuose per kelias valandas identifikuojami užsimaskavę nusikaltėliai ir per kelias paras surenkami tyrimui reikšmingi duomenys.
Palyginkime: nacionalinei teisėsaugai tokiu atveju bene pagrindiniu uždaviniu tampa klausimas: pradėti tyrimą ar ne. Toliau vyksta įmantrus formalumų procesas - registruoti, informuoti, užpildyti statistinius duomenis, jį dažniausiai diktuoja ne būtinybė operatyviai atlikti veiksmus, t. y. principas, kuris yra vienas pagrindinių teisėsaugos sėkmės garantų, bet iš esmės kanceliariniu instinktu virtęs įprotis vykdyti reikalavimą laikytis terminų.
Užsienyje tokioms biurokratinėms procedūroms skirtas laikas skaičiuojamas valandomis. Belieka stebėtis: regis, ką tik pranešta apie nusikalstamą įvykį, o jau nustatytos tyrimui reikšmingos aplinkybės, sulaikyti įtariamieji, vyksta teismo procesas.
Bet Lietuvoje tokie dalykai neįsivaizduojami: čia tirti, pavyzdžiui, visą daugiamilijoninę VEKS programą, Tūkstantmečio programą bei Valdovų rūmus vienu metu gali būti patikėta vienai vienintelei prokurorei Sigutei Malinauskienei, tuo metu net neturėjusiai reikiamo išsilavinimo.
Mūsų šalyje komandinis tyrimo darbas iš esmės neįmanomas dėl keisto paradokso: nors ikiteisminių tyrimų duomenys nuolat be skrupulų nutekinami tokioms žiniasklaidos priemonėms, kaip lrytas.lt, tyrėjai dėl tyrimo duomenų neskelbtinumo baubo bijo net vienas kitam atskleisti savo turimus duomenis bei įtarimus, o tai iš tiesų labai trukdo ir tiesos nustatymui, operatyvumui ir t. t.
Tačiau Interpolas - tarptautinės paieškos tarnybos - yra paieškos funkcijai vykdyti sukurta teisėsaugos institucija, kurioje dirba aukšto lygio profesionalai, disponuojantys anaiptol ne buitiniais paieškos prietaisais ir nekaustomi jokių Lietuvoje įprastų baubų.
Kai oficialiai buvo patvirtintas tarptautinės paieškos Seimo narei faktas, vis drąsiau prabyla asmenys, teigiantys, esą su pastarąja glaudžiai bendrauja, gauna veiklos nurodymus. Išties keista, kad tokiomis aplinkybėmis dviejų asmenų paieška yra aklavietėje.
Tad sulig kiekviena diena, kai ir vėl nesulaukiama jokių pranešimų apie Seimo narės ir jos sūnaus buvimo vietą, darosi vis neramiau. Ypač kai dar išgirsti viešus kai kurių labai įtakingų asmenybių samprotavimus apie plastines operacijas ir panašiai.
Aiškiai matoma, kad, siekiant išvengti nepageidautino triukšmo, norima suspėti sudėti visus taškus iki liepos pirmos dienos, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES Tarybai.
