Kelne nuo užpuolikų nukentėjo bent 80 žmonių, iš kurių 35 bandyta išžaginti

Norvegijos ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Breivikas yra pripažinęs, kad 2011 m. birželio 22 d. Osle įvykdė sprogimą, kurio metu žuvo aštuoni žmonės, o vėliau, persirengęs policininku, nužudė 69 žmones apšaudydamas tuo metu valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovyklą.  

Tačiau jis nepripažįsta, kad įvykdė kriminalinį nusikaltimą. Nes, jo manymu, tai buvo prevencinis veiksmas, kad apsaugotų Europą nuo musulmonų invazijos.
Liepos mėnesį saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius LRT radijo interviu kelė klausimą – ar ir pas mus neatsiras koks „lietuviškas Breivikas“, jei priimti pabėgėliai pradės kelti per dideles pretenzijas. Ir visus perspėjo, kad reikia imtis išankstinių priemonių, kad taip neatsitiktų.

„Kalbu apie tai, kad reikia labai atsakingai galvoti ir iš anksto imtis priemonių, kad taip neatsitiktų. Jei nieko nedarysime ir paliksime savieigai, tikimybė (jei ne Lietuvoje, tai kitoje šalyje), kad kažkas gali atsitikti, yra, ypač ten, kur tolerancijos mažiau“, – kalbėjo ekspertas.

Kažin, ką apie išankstinį pasirengimą ir apgalvotas priemones netapti ekstremistais mano vokiečių architektūros ir kultūros perlo Kelno gyventojai, kurie 2016-ųjų sutiktuves įrašys tikrai ne į miestą garsinančios istorijos analus.
Naujųjų metų šventimas Vokietijos Kelno mieste tapo chaosu, kurio metu apsvaigę „arabiškai ir afrikietiškai“ atrodantys vyrai seksualiai priekabiavo ir prievartavo moteris.



Ataka įvyko prie Kelno centrinės stoties.

Policija gavo 60 pareiškimų. 1000 vyrų minia, užpuolusi žmones miesto centre, buvo įvardyta  „naujos dimensijos nusikaltėliais“. 15–35 metų ėmė puldinėti žmones, seksualiai priekabiauti prie moterų, gautas bent vienas pareiškimas dėl išžaginimo.

Manoma, kad nuo užpuolikų nukentėjo bent 80 žmonių, iš kurių 35 bandyta išžaginti. Katja L. pasakojo, kad vyrų minia graibė ją už užpakalio ir krūtų, lietė ją apie 100 kartų. „Laimė, buvau su švarku ir kelnėmis. Sijoną tikriausiai būtų nuplėšę“, – sakė Katja L.



Neramumus Kelne ramino per 200 policininkų. Jie suėmė penkis vyrus, kurie buvo apkaltinti gąsdinę ir apiplėšinėję moteris.

Šis įvykis sulaukė daug kritikos Angelos Merkel atvirų durų politikai, skirtai migrantams, dėl kurios pernai į Vokietiją atvyko 1,1 mln. pabėgėlių – penkiskart daugiau nei 2014-aisiais.

Tačiau šis įvykis, kuris dar tik pradėtas tirti ir dar nėra tiksliai nustatyta, kiek viešų išprievartavimų įvyko, bemaž savaitę buvo slepiamas nuo demokratinės Vokietijos visuomenės. Ir tai jau tikrai nebus niekaip oficialiai įvertinta, net nebus į tai sureaguota Lietuvos valdžių lygmenyje.

Savo žodį Lietuva tarė lapkričio 26 d., kai Seimas skubos tvarka priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo supaprastino imigrantų priėmimo tvarką. Kadangi pagal šį mūsų prezidentės pasirašytą įstatymą per 24 val. įsipareigojame suteikti nelegalams leidimą gyventi Lietuvoje, ir net Jungtinėms Tautoms pateikti informaciją apie nelegalus įsipareigojame tik gavę nelegalų sutikimą, tai manykime, jog prezidentė atliko prevencinį veiksmą, kad apsaugotų imigrantus nuo galimų ekstremistinių Lietuvos piliečių išpuolių. Ir miegokime ramūs.

Susiję:

Apie Seimo priimtą galimų teroristų globos įstatymą