Neseniai Šiaurės Korėjos vadovas Kimas Džongunas (Kim Jong-un) pareiškė, jog ši šalis atsisako branduolinių bandymų ir išreiškė norą susitikti deryboms su JAV atstovais. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) K. Džonguno norą pavadino labai garbingu.
Tačiau Kinijos atlikti tyrimai rodo, kad K. Džongunas greičiausiai nusprendė eiti prie derybų stalo, nes po šeštojo branduolinio bandymo jiems skirtas poligonas sugriuvo ir nebeveikia.
Kinų mokslininkų teigimu, Šiaurės Korėjos šiaurės rytuose, prie Mantapo kalno, esantis Pungjeri branduolinių bandymų poligonas, veikęs nuo 2006 m., ne tik sugriuvo, bet ir skleidžia didelę radiaciją.
Po paskutinio branduolinio bandymo Pungjeri poligone kilo 6,3 balo žemės drebėjimas, per artimiausias savaites sukėlęs dar keturis žemės drebėjimus, o pats poligonas po bandymo tiesiog apvirto aukštyn kojom.
Šio, šeštojo, bandymo metu sprogdinta bomba buvo itin galinga - net 100 kilotonų (palyginimui - 1945 metais ant Hirošimos buvo numesta 15 kilotonų galingumo atominė bomba).
Kinų tyrimo tikslumą patvirtino Vakarų mokslininkai.
Pungjeri poligonas tėra mažiau nei už 100 km nuo Kinijos sienos, todėl Pekinas teigia esąs susirūpinęs dėl jo keliamos žalos. Dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų Kinijoje kilo ne vienas žemės drebėjimas. Tuo tarpu Pietų Korėjos sostinės Seulo nacionalinio universiteto profesoriaus Kunės Julo Suho (Kune Yull Suh) manymu, jei Šiaurės Korėja toliau sprogdins branduolines bombas, tai gali sukelti Paektu vulkano išsiveržimą.
Šaltinis: theguardian.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]