Kinijos pramonės saulėlydis: kaip pasaulio gamyklos vaidmenį perima Indija, Vietnamas ir Meksika

Ilgą laiką Kinija buvo laikoma pasaulio gamykla – šalis, kurioje gaminami išmanieji telefonai, baldai, drabužiai, žaislai ir kita produkcija, skirta visam pasauliui. Tačiau ši epocha sparčiai baigiasi.

Tokios milžinės kaip Apple, Samsung, Nike ir daugelis kitų masiškai perkelia gamybą į Indiją, Vietnamą ar net Meksiką. Kinijoje užsidaro fabrikai, tūkstančiai prekių lieka sandėliuose, o investicijos traukiasi. Viena iš pagrindinių priežasčių – augančios darbo sąnaudos: jei anksčiau Kinijos darbo jėga buvo pigi, šiandien jos kaštai pranoksta net Meksiką. Be to, jaunoji karta nebenori dirbti fabrikuose, o valstybės autoritarinė politika tik gilina nepasitikėjimą.

Didelį poveikį turėjo ir JAV bei Kinijos prekybos karas, kuris prasidėjo nuo tarifų, o dabar pavirto į plataus masto tiekimo grandinių perskirstymą. Be to, COVID-19 krizė parodė, kaip pavojinga pasauliui pasikliauti tik viena šalimi.

Tuo tarpu Indija ir Vietnamas žaibiškai pritraukia milžiniškas investicijas – gamyklos plečiasi, kuriamos darbo vietos, šiuolaikiški technologijų centrai kyla tarsi ant mielių. Net Meksika, dėl geografinio artumo JAV, tampa vis svarbesne alternatyva Kinijai.

Kinijos ekonomikos augimas lėtėja – pramonė traukiasi, nekilnojamojo turto sektorius griūva, o socialiniai iššūkiai gilėja. Darbo jėgos mažėja, visuomenė sensta, o regionų skolos pasiekė rekordines aukštumas.

Pasaulis persigrupuoja. Gamyba išsikelia iš Kinijos, formuojasi nauji pasaulinės pramonės žemėlapiai, o tokios šalys kaip Vietnamas, Indija ir Meksika tampa naujaisiais globalios ekonomikos žaidėjais.

Ar Kinijai pavyks laiku persitvarkyti, kad neprarastų savo reikšmės? Ar kitą pramonės revoliuciją kurs nebe Šendženas, o Hanojus ir Bengalūras? Viena aišku – pasaulis nelauks.

Susiję:

Kinija žudo ukrainiečius, o mes – grįžtame prie „diplomatinių santykių“?