Kipro bankai vis dar uždaryti, žmonės skundžiasi neturintys pinigų

Kipro bankai uždaryti jau ilgiau nei savaitę. Nors jie turėjo atsidaryti antradienį, Centrinis šalies bankas paskelbė, kad tai bus padaryta dviem dienomis vėliau – ketvirtadienį. Taip nuspręsta norint užtikrinti sklandų visos bankinės sistemos veikimą. Iki to laiko apribotos ir grynųjų pinigų operacijos. Iš didžiausio Kipro banko per dieną galima atsiimti 120 eurų, o antra pagal dydį „Laiki“ bankas sumą apribojęs iki 100 eurų. Žmonės teigia, kad neturėdami grynųjų jie susiduria su rimtomis bėdomis. „Bankai uždaryti ir tai didelė problema. Verslininkai priversti stabdyti darbą, nes neturi grynųjų. Manau, kai atsidarys bankai, žmonės atsiims visus pinigus“, - sakė praeivis Kipro gatvėje. Finansininkas Takis Yalouris kalbėjo: „Tai blogai veikia ekonomiką, bankai neturi būti uždaryti ilgą laiką. Verslas merdi, žmonės pikti, nežinomybė juos vargina.“

Siekdamas nuraminti tautą dėl susitarimo su skolintojais į juos kreipėsi prezidentas Nicos Anastasiadis, jis teigė, kad pinigų srautams bus pritaikyti labai laikini apribojimai. Kalbėdamas apie pasiektą susitarimą, jis tikino, kad kitos išeities nebuvo. „Kipre prasideda naujas etapas. Bus įgyvendinti sprendimai, dėl kurių susitarta. Situacija, kurioje esame sudėtinga ir lengvų sprendimų nebuvo. Tam, kad ateityje galėtume dirbti ir užsidirbti buvau priverstas imtis sunkių, skausmingų, bet drąsių veiksmų“. Popietę didžiausio Kipro banko pastatą užėmė jo darbuotojai, kurie piktinasi planais restruktūrizuoti banką. Taip pat jie tokiu būdu pareiškė paramą atsistatydinusiam banko valdybos pirmininkui.

Protestuodami dėl sutartų priemonių į gatves išėjo tūkstančiai studentų, reikalaudami suteikti darbo jie žygiavo iki prezidento rūmų. Euro zonos šalių finansų ministrai savaitgalį susitarė Kiprui skirti 10 milijardų eurų finansinę paramą, mainais už tai Kipras įsipareigojo uždaryti antrą pagal dydį „Laiki“ banką ir apmokestinti didesnius nei 100 tūkstančių eurų indėlius. Nors vienkartinio mokesčio dydis konkrečiai turi paaiškėti artimiausiu metu, Kipro finansų ministras teigia, kad skaičius gali siekti apie 40 procentų.

Euro grupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas užsiminė, kad susitarimas dėl Kipro gali tapti modeliu, pagal kurį būtų kuriami kiti bankų finansinio gelbėjimo planai euro zonoje. Po tokio pareiškimo susvyravo vertybinių popierių rinkos, tačiau J. Dijsselbloemo biuras patikslino, kad Kipro atvejis yra ypatingas.

Pirma sutarto finansinio pagalbos plano dalis Kiprui turėtų būti skirta jau gegužę. Ji padės šaliai išvengti bankų sistemos žlugimo ir išlikti euro zonoje.

"Lietuvos ryto TV" | ekspertai.eu inf.