Kipro parlamentas atmetė bankų indėlių mokestį

Kipro valdžia pabūgo gyventojų pasipiktinimo dėl mokesčio už indėlius. Nė vienas parlamento narys nebalsavo už vadinamąją „dešimtinę“. Visi buvo prieš arba susilaikė. Panašu, kad iki šiol negirdėtos idėjos nusavinti dalį indėlių mainais į menkavertes bankų akcijas kratytis ėmė ir euro zonos finansų ministrai.

Neįvykdęs sąlygos gauti 10 milijardų eurų paskolą ties bankroto slenksčiu balansuojantis Kipras vėl grįš prie derybų stalo su tarptautiniais skolintojais.

Padėtis Kipre kaista nuo pat savaitgalio. Antradienį įtampos neatlaikė šalies finansų ministras. Vietos žiniasklaida praneša, kad jis prezidentui ketina įteikti atsistatydinimo pareiškimą.

Neramios nuotaikos ir Kipro gatvėse, bankai uždaryti mažiausiai iki ketvirtadienio, veikia tik kai kurie bankomatai. Tiesa, net ir iš jų vienam žmogui galima išsigryninti tik 400 eurų. „Tai tragiška klaida. Briuselis iš mūsų daro bandomuosius triušius. Pažiūrės, ar suveiks ši sistema Kipre ir tuomet taikys ją kitur. Ispanai jau bijo, kad indėlių mokestis atsiras ir pas juos, tai katastrofa“, - piktinosi vienas Kipro gyventojas.

Mainais už finansinę paramą Europos Sąjunga reikalauja, kad banko indėliams būtų taikomas vienkartinis mokestis nuo 6,75 iki 10 procentų. Kilus žmonių pasipiktinimui, Briuselis sušvelnino toną ir pasiūlė mokestį sumažinti. Atsakydama į tai Kipro Finansų ministerija pareiškė svarstanti visai atleisti nuo rinkliavos tuos, kurių indėlių vertė nesiekia 20 tūkstančių eurų. Tačiau parlamentarai priešinasi bet kuriam iš šių siūlymų, nes tai esą pakenks ne tik Kiprui, bet ir kitoms šalims. „Ši tvarka pamažu atsiras ir kitose šalyse. Europos šalys turi būti solidarios, todėl prašau Ispanijos, Italijos ir kitų šalių lyderių apginkite savo teises, apginkite ekonomiką nuo katastrofiško Briuselio sprendimo“, - sakė demokratų partijos atstovė Athina Kyriakybou.

Planai apmokestinti indėlius papiktino ne tik vietos gyventojus, bet ir Rusiją. Jos bendrovės ir piliečiai Kipre laiko milijardus dolerių, todėl nukentėtų labiausiai. „Tikėtina, kad Kipras įves bankų indėlių mokestį, tuomet Rusijos bankai gali prarasti apie 40 milijardų dolerių, tai įspūdinga suma. Ji sudarytų apie 2 procentus BVP“, - kalbėjo banko „Renaissance capital“ vyriausiasis ekonomistas Ivanas Čakarovas.

Pastaruosius dvejus metus Kiprui išsilaikyti padėjo būtent Rusijos suteikta paskola, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel Kipro prezidentui uždraudė derėtis su Maskva ir sakė, kad paramos klausimai turi būti sprendžiami tik su Tarptautinio valiutos fondo ir euro grupės atstovais.

"Lietuvos ryto TV" | ekspertai.eu inf.