Klimato atšilimas šiandien yra didžiausia grėsmė žmonijai – kur kas didesnė už ekonomines krizes, pandemijas ar net karus. Ir vis dėlto, didžiausi šios nelaimės kurstytojai sėdi ne Vakarų sostinėse, o Pekine, Maskvoje ir Naujajame Delyje. Kinija, Rusija ir Indija – tikroji blogio ašis, kuri savo beatodairišku teršimu tempia pasaulį prie katastrofos slenksčio.
Kinija išmeta tiek CO₂, kiek visa Europa kartu paėmus, ir dar nesiliauja statyti anglies elektrinių. Rusija, užuot investavusi į švarią energetiką, pardavinėja iškastinį kurą ir žlugdo bet kokias tarptautines klimato pastangas. Indija, dangstydamasi skurdu, sparčiai vejasi šiuos „lyderius“, griaudama atmosferą savo anglies kasyklomis.
Šios trys valstybės ne tik teršia, bet ir griauna patį tarptautinės atsakomybės principą – atsisako prisiimti dalį bendros naštos, sabotuodamos globalias sutartis ir ridendamos kaltę ant kitų. Tai sąmoningas, ciniškas pasirinkimas.
Deja, karas Ukrainoje šiandien nukreipia pasaulio dėmesį nuo šios egzistencinės grėsmės. Didelė dalis demokratinių šalių politinių resursų ir viešosios diskusijos sukasi apie gynybą, sankcijas ir paramą Kyjivui. Ir nors ši kova dėl laisvės yra būtina, ji neturi užgožti kitos kovos – už gyvybę pačioje planetoje. Jei leisime agresoriams manipuliuoti ir laimėti laiko, klimato krizė smogs be įspėjimo.
Lietuva šioje kovoje turi ypatingą vaidmenį. Mes esame maža šalis, kurios įtakos klimato pokyčiams skaičiais beveik nematyti, tačiau mūsų balsas politinėje ir moralinėje plotmėje gali skambėti garsiai. Kaip buvome tarp pirmųjų, pareikalavusių griežčiausių sankcijų Rusijai dėl karo, taip pat galime būti tarp pirmųjų, kurie reikalaus realių klimato atsakomybės mechanizmų – anglies muitų, technologinių ribojimų, investicijų stabdymo. Lietuva gali rodyti pavyzdį, kad net maža valstybė, pasiryžusi principingai kalbėti, gali išjudinti visą demokratinį pasaulį.
Klimatas nėra nacionalinis reikalas. Tai mūsų planetos gyvybės pagrindas. Jei demokratijos šiandien nedrįs atsakyti į Kinijos, Rusijos ir Indijos beatodairišką plėšrumą, rytoj nebeturėsime ką ginti.
Ši kova – tai ne tik dėl švaraus oro ar žaliosios energetikos. Tai kova už žmonijos ateitį, ir Lietuva turi būti jos priešakyje.
