Knygoje „Vilniaus intermezzo“ – apie Chopino muziką naujai

Kas nežino kompozitoriaus Fryderyko Chopino? Nėra girdėjęs jo kerinčių fortepijono garsų arba jaudinančios istorijos apie šio lenkų muzikos genijaus ir prancūzų rašytojos George Sand meilę? Ir ką naujo būtų galima pasakyti muzikams profesionalams apie šią chrestomatinę romantizmo figūrą?

Prieš trejus metus pasauliui minint 200-ąsias kompozitoriaus F. Chopino gimimo metines, Lietuva neliko nuošaly. Tarp gausybės renginių Vilniuje buvo surengta ir tarptautinė mokslinė konferencija „Chopino recepcija šiuolaikinėse lenkų ir lietuvių muzikinėse kultūrose“, skirta F. Chopino muzikos gyvavimo pavidalams XX ir XXI amžiais:  nuo klasikos iki džiazo ir baleto scenos (programos autoriai – muzikologai Rūta Stanevičiūtė (Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija) ir Krzysztofas Droba (Krokuvos muzikos akademija).

Įvairialypė konferencijos medžiaga tapo pagrindu 2012 m. išleistai knygai „Vilniaus intermezzo. Chopinas ir Lietuva, 2010“ (sudarytoja Beata Baublinskienė, Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2012). Joje dešimt lietuvių ir lenkų muzikos tyrinėtojų pateikia savo įžvalgas apie F. Chopino muzikos reikšmę ne tik savo kraštų kultūrose bei plačiau Europoje, bet ir paneigia kai kuriuos mitus apie F. Chopiną (pvz., kad jam nerūpėjo religija), iškelia drąsius teiginius (galbūt F. Chopinas buvo pirmasis džiazo atlikėjas?). Ypač reikšminga knygos lietuviškoji dalis, mat F. Chopino kūrybos atspindžiai lietuvių muzikoje iki šiol nebuvo nuodugniau tyrinėti.

„Vilniaus intermezzo. Chopinas ir Lietuva, 2010“ apima du dešimtmečius gyvuojančių lietuvių ir lenkų muzikologų konferencijų tradiciją, pradėtą dar Nepriklausomybės priešaušriu 1989 metais. Knyga dedikuojama didžiausiam šių laikų F. Chopino kūrybos žinovui, Krokuvos muzikos akademijos profesoriui ir daktarui honoris causa, devyniasdešimtmečio sulaukusiam muzikologui Mieczysławui Tomaszewskiui. Jo straipsniai pradeda ir užbaigia knygą.

Straipsnyje „Fryderykas Chopinas ir tikėjimo klausimai“ remdamasis kompozitoriaus laiškais M. Tomaszewskis paneigia klaidingą F. Chopino – abejingos religijai asmenybės – įvaizdį ir net daro prielaidą, kad kompozitorius galėjo būti sukūręs religinių opusų. Antrasis straipsnis „Apie Chopino dainas jo epochos kontekste“ atskleidžia lenkų fortepijono genijų kaip savitą romantinių dainų autorių.

Ryškią lietuviškos šopenistikos giją nubrėžia neseniai Anapilin išėjusio pianisto profesoriaus Eugenijaus Ignatonio (1935–2013) tekstas „Chopino interpretacijos keliai Lietuvoje“ (pradedant XIX a. Varšuvoje studijavusiu vienu savičiausių lietuvių pianistų Ignu Prielgausku ir baigiant jaunųjų Lietuvos atlikėjų darbais).

F. Chopino atspindžius lietuvių kompozitorių kūryboje nagrinėja muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Gražina Daunoravičienė tekste „‘A la Chopin’ (J. Gruodis) versus ‘I Like Chopin’ (V. Bartulis)“. LMTA profesorė Audronė Žiūraitytė pranešime „Saviti Chopino muzikos atspindžiai lietuvių kompozitorių kūryboje“ (skaitytame F. Chopinui skirtame tarptautiniame kongrese Varšuvoje) aptaria Osvaldo Balakausko, Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio Chopinui skirtus kūrinius, į akiratį įtraukia ir pianistės Šviesės Čepliauskaitės inicijuotą naujų kūrinių projektą CHOPIN.LT.

Chopino muzikos pavidalus anapus klasikinės muzikos scenos aptaria lenkų muzikologas Andrzejus Mądro („Chopinas lenkų džiaze“) ir knygos sudarytoja B. Baublinskienė („Šokame Chopiną: Johno Neumeierio baletas ‘Die Kameliendame’. Tarp operos, baleto ir kino“). A. Mądro nagrinėja garsių džiazo pianistų Andrzejaus Jagodzińskio, Leszeko Możdżero, Kubos Stankiewicziaus ir kitų atlikėjų parafrazes, dėl kurių Chopino kūriniai pradeda funkcionuoti kaip vadinamieji džiazo standartai. Paaiškina, kodėl F. Chopinas pavadintas pirmuoju džiazmenu (pasak dainininkės Urszulios Dudziak). B. Baublinskienė aptaria F. Chopino muzikos, pagal jo kūrinius sukurto baleto „Dama su kamelijomis“ ir tuo pačiu Alexanderio Dumas (sūnaus) siužetu parašytos Giuseppe Verdi operos „Traviata“ sąsajas.

Apie tai, kaip F. Chopiną suvokia, juo žavisi arba jį atmeta modernieji lenkų kompozitoriai, savo straipsniuose kalba Krzysztofas Droba („‘Chopinspira’, arba Chopinas šiuolaikinių lenkų kompozitorių savimonėje“) bei Krokuvos muzikos akademijos profesorės Małgorzata Janicka-Słysz („Szymanowskis apie Chopiną“) ir Teresa Malecka („Henrykas Mikołajus Góreckis ir lenkų muzikos tradicija: Vaclovas Šamotulietis, Chopinas, Szymanowskis, lenkų liaudies ir bažnytinė muzika“). O pirmos F. Chopino monografijos danų kalba autorė Eva Maria Jensen aptaria „Chopino recepcijos istoriją Danijoje“, ją vadindama recepcijos stoka. Mat F. Chopino populiarumui Danijoje užkirto kelią įtakingas kompozitorius Carlas Nielsenas (1865–1931), nemėgęs „šiaurietiško mąstymo būdo“ neatitinkančios romantinės muzikos ir koncertuojančius pianistus laikęs cirko artistais.

Knygos įžangoje taip pat pateikiamas pokalbis su F. Chopino jubiliejinius renginius koordinavusio Lenkijos instituto Vilniuje direktore dr. Małgorzata Kasner, o knygos prieduose – F. Chopino metų renginių Lietuvoje suvestinė. Prieduose taip pat yra straipsnių santraukos lenkų ir anglų kalbomis bei autorių biografijos. Knygos leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas.

Anot knygos recenzentės, Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesorės Magdalenos Dziadek, knygos „Vilniaus intermezzo“ vertę lemia „įdomūs pasirinkti žiūros taškai, dėmesys platesniam kultūros kontekstui. Dažnas autorius, kompetentingai pateikdamas medžiagą, demonstruoja ir nemenką literatūrinę meistrystę.“ Pasak M. Dziadek, ši knyga gali sudominti ne tik įvairių humanitarinių interesų skaitytojus, bet ir tapti parankia medžiaga studentams humanitarams.

Knygą „Vilniaus intermezzo. Chopinas ir Lietuva, 2010“ galima rasti Vilniaus knygų mugėje „Litexpo“ parodų centro 5 salėje, Muzikos leidėjų vitrinoje, stendo Nr. 5.A09.