Panašu, kad Algirdas Butkevičius nesiruošia kitą pavasarį kandidatuoti į prezidentus. Per daug jau dažnas jo nuomonės keitimas labai svarbiais valstybės klausimais mus verčia nuolatos spėlioti: kur yra paties premjero mintys, o kur jis kalba tik kaip Prezidentės įgaliotinis?
Pradžioje skalūnų ir hidraulinio gręžimo klausimu premjeras A. Butkevičius stovėjo kaip mūras – nieko nedarysim prieš žemaičių valią. Tačiau šis teiginys labai kirtosi su Prezidentės nuomone, todėl rudeniop premjero kalbos taip pasikeitė, kad „žalieji“ jį praminė „Chevrono“ atstovu spaudai. Atrodytų keista, nes kaip tik rudenį premjeras galėjo savo ankstesnę poziciją sustiprinti solidžiu argumentu – Europos Parlamentas po pirmo balsavimo pritarė (panašiai kaip Lietuva) aplinkosaugos sąlygų visoje Europoje sugriežtinimui hidraulinio ardymo atžvilgiu.
Atominė elektrinė – čia dar staigesni apsisukimai. Prieš metus, kai Prezidentė aiškino, kad referendumas dėl elektrinės nieko nereiškia, nes žmonės suklaidinti, premjeras atrodė kaip Konstitucijos garantas – privalome gerbti išsakytą Tautos valią, o energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir kainų mažėjimą mums garantuos naujas dujų terminalas, į Vakarus tiesiami elektros tiltai ir visuotinė namų renovacija.
Tačiau šį rudenį vėl šuolis atgal į Prezidentūrą – premjeras staiga pradeda užuominomis kalbėti apie niekieno nematytą atpigintą atominės elektrinės variantą ir (dėmesio!) – naują referendumą dėl jos. Matyt, planuojamą su Prezidento rinkimais. Štai ir visa pagarba Tautos valiai.
Generalinis prokuroras – viena svarbiausių Prezidentės politinių atramų. Prieš mėnesį Seimas nepritarė generalinio prokuroro ataskaitai, socialdemokratai buvo vieningi šiuo klausimu, o jų vadas A. Butkevičius atrodė ir vėl ryžtingas: Darius Valys padarė daug klaidų, Seimas jį įvertino teisingai. Praėjusią savaitę Seimas balsuoja dėl kito nuoseklaus žingsnio – siūlymo Prezidentei atleisti generalinį prokurorą iš pareigų, ir čia ryžtingasis premjeras staiga stebėtinai nerišliai aiškina, kad D. Valys jau padarė išvadas ir gali likti poste. O balsuodama Socialdemokratų frakcija dabar jau suskyla į dvi lygias dalis.
Kas nutiko? Kokias išvadas padarė generalinis prokuroras, iki šiol tvirtinantis, kad iš Seimo neišgirdo jokių rimtų priekaištų, ir todėl nesitrauks? Kokie jo veiksmai garantuoja, kad jis tapo nebepriklausomas nuo aukščiausio valstybės politiko ir pradėjo dirbti geriau?
Tačiau mums dabar rūpimas klausimas šis: kodėl visais paminėtais atvejais A. Butkevičius, užuot paryškinęs savo ir Prezidentės takoskyrą (kas iš mūsų geriau atstovauja savo piliečius?), staiga keisdavo nuostatas ir nerdavo į krūmus? Atsakymas belieka toks: taip elgiasi žmogus, kuris nesiruošia susikauti su Prezidente rinkimuose. Taip elgiasi žmogus, kuris jau yra pripažinęs Dalios Grybauskaitės pranašumą ir nori kuo ilgiau su ja taikiai bendradarbiauti. Iš čia ir tas liūdnai juokingas premjero A. Butkevičiaus susidvejinimas ir blaškymasis. Iš čia ir tas D. Grybauskaitės pasitikėjimas savimi.
Lygiai taip pat blaškėsi ir vargingai atrodė premjeras Andrius Kubilius, kai pasidavė Prezidentės spaudimui dėl neteisėto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo. Lygiai taip pat jis atrodo ir dabar, kai persistengdamas agituoja už D. Valio išlikimą, nors pats ne taip seniai dar buvo prieš jo skyrimą generaliniu prokuroru. Kaip suprantu, dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jį dabar nori atleisti ir nauja valdančioji dauguma – dėl besąlygiškos priklausomybės nuo Prezidentės (antikonstitucinis veiksmas) ir akivaizdaus D. Valio neatitikimo dabartinėms pareigoms.
Taigi, jei šiandien konservatoriai nebūtų priklausomi nuo Prezidentės, jie neabejotinai būtų labai aktyvūs generalinio prokuroro šalintojai. Ką ir bandė savo rengtomis Seimo statuto pataisomis daryti prieš gerus metus – dar būdami valdžioje.
Todėl susiklosto toks liūdnas reiškinys: tiek buvusios, tiek dabartinės valdžios požiūriai į dabartinį generalinį prokurorą ir jo nesavarankiškumą sutampa, bet nesutampa tos dienos asmeniniai (partiniai) interesai – ir štai jums arši politinė priešprieša.
Arba: kai tik socialdemokratų ar jų vado interesai Prezidentės atžvilgiu pasikeičia – keičiasi ir požiūris į generalinį prokurorą.
Nors pats generalinis juk nepasikeitė, nepadarė jokių išvadų, ir teisingumo valstybėje nepadaugėjo.
Panašiai yra ir su konservatorių kreipimusi į Konstitucinį Teismą. Juk visai neseniai vieno iš konservatorių ideologų Manto Adomėno lūpomis šis teismas buvo pavadintas „nedidele klika“ ir „teisine chunta“, atliekančia „nusikalstamą veiklą“; dėl išaiškinimo, kad valstybės tarnautojams algos per krizę buvo sumažintos neteisėtai, šį teismą jau visai neseniai smerkė (ir ne be pagrindo) ir pats A. Kubilius; pagaliau tik prieš kelias savaites konservatoriai apsiskelbė ruošią Konstitucijos pataisas dėl šio teismo galių apribojimo. Ir štai tau boba devintinės – dabar tie patys konservatoriai šioje neteisingoje ar net nusikalstamoje institucijoje ieško teisingumo – prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar jie, Seimo nariai, Tautos atstovai, gali vertinti prokuratūros darbą, ar ne? Ar jie išvis gali ką nors vertinti – gal tai tik Prezidentės teisė?
Kas čia per susidvejinimas? Kurioje dar pasaulio šalyje Tautos atstovai patys galvotrūkčiais mažina savo galias (juk akivaizdu, ką atsakys Konstitucinis Teismas, taip greitai ir džiugiai priėmęs šį kreipimąsi: jis naudojasi kiekviena vienadienio politinio kivirčo proga ir savo išaiškinimais mažina konstitucines parlamento galias, taip vis labiau susireikšmindamas). Kodėl po metų konservatoriams taip pradėjo patikti D. Valys?
Todėl, kad prieš metus konservatoriams buvo naudinga spausti Prezidentę, idant ši mažiau vadovautų A. Kubiliaus vyriausybei. O štai po metų jų vadas jau davė kitą nurodymą – valdžia pasikeitė, pakito ir partinis interesas. Ir tuomet tas pats generalinis prokuroras tapo geras, tos pačios sudėties Konstitucinis Teismas teisingas, o konservatorių inicijuotos pataisos patapo antikonstitucinėmis.
O kaip bus rytoj – niekas nežino. Kaip niekas nežino ir to, kodėl svarbiausių partijų vadai nekandidatuoja į prezidentus – bijo pralaimėti buvusiai kompartijos dėstytojai? Bijo perduoti savo partijas kitiems, jei netyčia laimėtų? Mano, kad premjeras kol kas dar turi daugiau galių nei Prezidentė? Ar tiki, kad ne tik formaliai, bet ir realiai vis dar pakaitomis vadovauja Vyriausybėms, kurios vykdo Prezidentės nurodymus, duotus jos kabinete?
Na ir kodėl tuomet D. Grybauskaitei pergalingai nesišypsoti, nors iki rinkimų ringo liko dar visas pusmetis? Juk dar truputį paspaudusi ji jau visai realiai vadovaus ne tik prokuratūrai ir vyriausybei, bet ir begaliui parlamentui.