Spaudos konferencijoje gruodžio 23 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kad Tarybų Sąjunga subyrėjo į dvylika dalių. Kodėl? Juk TSRS buvo penkiolika respublikų.
Tai galėjo būti geros valios gestas Jungtinėms Valstijoms, kurios nepripažino Baltijos valstybių prijungimo prie SSRS 1940 metais.
Kodėl Rusijos pozicija Ukrainos atžvilgiu tapo tokia griežta tik dabar? Ko buvo laukiama septynerius metus? Ko gero, buvo tikimasi, kad pasikartos ankstesnis precedentas. 2004 metais į valdžią Kijeve irgi atėjo antirusiškos jėgos.
Tačiau gana greitai jos „atėjo į protą“ – pasiliko antirusišką retoriką, bet vykdė iš esmės palankią „rusiškajai Ukrainai“ (ir pačiai Rusijai) ekonominę politiką.
2014 metais atsitiko kitaip. Valdžioje atsidūrė rusofobai, kurių ekonominė gerovė nepriklauso nuo „rusiškosios Ukrainos“ ekonominės gerovės. Todėl jos yra tokios negailestingos „rusiškajai Ukrainai“ ir agresyvios Rusijos atžvilgiu.
Vis dėlto greičiausiai Rusija pradės didelio masto karinę operaciją prieš Kijevo režimą tik jei pastarasis užpuls Donbasą arba surengs kokią nors kitą itin įžūlią provokaciją.
O jei šito neįvyks, Rusija tikriausiai ir toliau lauks, kol Ukraina supus iš vidaus. Rusija laukti moka.
Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „PressJazz TV“ kanale.