Kodėl rubikoniniai šilumos rykliai puolė ginti šilumos vartotojų

Pastaruoju metu šilumininkai ėmėsi itin meistriškai virkauti dėl gyventojų, kurie esą būsią fatališkai nuskriausti, jei elekros gamyba nebus perkelta iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines. Ta proga paprašėme, kad šilumos ūkį itin gerai išstudijavęs P. Markevičius paaiškintų priežastis, dėl kurių “kaimynai” taip susirūpino mūsų piniginėmis. Kadangi šilumininkai garsėja pomėgiu keistiems ieškiniams, norime aiškiai pabrėžti, jog žemiau skelbiame argumentuotą nuomonę, už kurią tąsyti žmogų po teismus draudžiama. Ekspertai.eu.

Šilumininkai nepagristai kritikuoja Lietuvos Vyriausybę ir Energetikos ministeriją, siekiančias šildymo sektoriuje pažaboti vartotojų teisių pažeidinėjimą, sumažinti šilumos kainą ir užtikrinti sveiką konkurenciją.

Monopolistus atstovaujanti lobistinė Šilumos tiekėjų asociacija, vadovaujama “Rubikono” juodosios buhalterijos byloje linksniuoto Andriaus Janukonio, aršiai kritikuoja Vyriausybės planus pažaboti šilumos monopolijas ir mažinti šildymo kainą, nes tokie planai nesuderinami su šilumininkų siekiais primelžti iš šilumos vartotojų kuo daugiau pelno. Šiai šilumininkų asociacijai visokeriopai antrina kitas šilumininkų ruporas - Daugiabučių namų savininkų asociacija, kurios vadovas Juozas Antanaitis yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, priklausantis kito abonentinio skandalo personažo Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijai. Nė viena iš šių asociacijų negali ir neturi teisės atstovauti šilumos vartotojų interesų, nes šilumininkų interesas parduoti kuo daugiau šilumos ir gauti kuo daugiau pelno yra nesuderinamas su vartotojų interesu pirkti šilumą savo nuožiūra už jiems priimtiną kainą.

Manau, kad Lietuvos Vyriausybė ir Energetikos ministerija pirmą kartą ėmėsi realiai ginti vartotojų interesus ir šios permainos yra sveikintinos. Šilumininkų siūlomas elektros gamybos perkėlimas į kogeneracines rubikonines elektrines dabartinėmis sąlygomis nėra naudingas vartotojams, nes manytina, kad šilumininkai siekia šilumos gamybos sąnaudas perkelti visiems elektros vartotojams. Todėl realiai šilumos kaina nesumažės, o elektros kaina išaugs visiems vartotojams. Be to, kogeneracinėse elektrinėse nėra realiai atskirtos šilumos ir elektros gamybos sąnaudos. Elektra ir šiluma gaminamos naudojant biokurą, tačiau dėl netinkamos apskaitos nėra įmanoma realiai nustatyti, kiek elektros ir šilumos pagaminta deginant dujas, o kiek - deginant biokurą, kurio kaina yra gerokai mažesnė. Deja, ne tiek, kiek galėtų, jei biokuras būtų perkamas iš nepriklausomų tiekėjų, o ne iš rubikoninių dukterinių įmonių, kuriose ir nusėda pelnas už šilumininkų parduotus perteklinius šilumos kiekius. Abejoti gerais monopolininkų ketinimais verčia ir tai, kad Vilniuje ir kituose miestuose iki šiol tebeveikia nelegali nuotolinio valdymo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema, kuri leidžia pačiam šilumos tiekėjui spręsti, kiek šilumos kiekvienas daugiabutis turėtų suvartoti, kad būtų patenkintas šilumininkų godulys.

Būtina peržiūrėti šilumos bazinės kainas, leidžiant šilumos tiekėjui įtraukti sąnaudas tik šilumos tiekimo metu (šildymo sezono metu), o ne už visus metus, kai šiltuoju metų laiku gaminama nerentabili elektra. Būtina realiai pagal sąnaudas atskirti elektros ir šilumos gamybą kogeneracinėse elektrinėse. Taip pat - realiai atskirti šilumos gamybą nuo šilumos tiekimo vartotojams, tuo tikslu įsteigiant valstybinę šilumos tiekimo įmonę bei suteikiant vartotojams neribotą teisę pasirinkti buto šildymo būdą.

Pažymėtina, kad apie 80 procentų centralizuotos šilumos tiekiama iš kogeneracinių elektrinių, kurių pagrindinis produktas - elektra, o šiluma yra atliekos, sudarančios apie 70 procentų (iš kiekvieno kubo dujų ar kito kuro tik 30 procentų pavirsta elektros energija). Padidinus iš kogeneracinių elektrinių superkamos elektros kvotas, šilumos gamybos sąnaudos būtų nepagrįstai perkeltos elektros vartotojams ir elektros kaina neišvengiamai išaugtų.

Žiemos metu šilumos vartotojui įbrukama apie 70-80 procentų šilumos energijos, kuri yra elektros gamybos atliekos, kiekio. Bet pasibaigus šildymo sezonui jis sumažėja iki 10 procentų, nes likusį kiekį elektrinės išmeta į orą per kondensavimo įrenginius. Šildymo sezonas trunka apie 5,5, o nešildymo - 6,5 mėnesio, todėl bendras metinis šitos mistifikuojamos sistemos efektyvumas nesiekia 50 procentų. Tai yra, kas antras kubas kuro šildo orą lauke (palyginimui - kaimo močiutės krosnies efektyvumas yra didesnis). Už visą sudegintą kurą sumoka šilumos vartotojas, nepaisant to, kad gauna tik pusę tos energijos. Jei pridėtume nuostolius trasose, visos neefektyvios struktūros išlaikymo išlaidas, gautume atsakymą, kodėl centralizuotas šildymas 2-2,5 karto brangesnis už kitus šildymo būdus. Renovuodamas daugiabutį gyventojas iš tiesų sumažina suvartojamos šilumos kiekį, bet tuo pačiu padidina į orą per elektrinių kondensavimo įrenginius išmetamos šilumos kiekį ir ydingas ratas užsidaro, nes vartotojas sumoka už visą sudegintą kurą.

Norint veiksmingai sumažinti šilumos kainas, siūlyčiau šias veiksmų plano gaires:

1. Šilumos ūkio padėties įvertinimas. Šilumos vartojimą ir tiekimą reglamentuojančių teisės aktų analizė, parengiant pataisas, kurios užtikrintų vartotojų teisių apsaugą, konkurenciją ir užkirstų kelią monopolijoms ir karteliams. Darbo grupės sudarymas iš įvairių institucijų ir visuomenės atstovų.

2. Vartotojų teisių apsaugos, Energetikos inspekcijos, Kainų kontrolės komisijos, Metrologijos tarnybos bei inspekcijos funkcijų sujungimas ir realių galių suteikimas, kad atsirastų institucija, galinti realiai ginti vartotojų teises.

3. Šilumos apskaitos skaidrumas ir paprastumas, užtikrinant kiekviename bute ir name individualią apskaitą ir apskaitos prietaisų metrologinę patikrą.

4. Šilumos sąskaitose pateikiama visa informacija, pagal kurią vartotojas galėtų įsitikinti sąskaitos pagrįstumu. Turi būti nurodyta taikyta paskirstymo metodika, visas namo šilumos kiekis, šilumos kaina, deklaruotas karštas vanduo, faktiškai suvartotas karštas vanduo, namo plotas ir pan.

5. Šilumos skirstymo metodikų peržiūra vartotojų teisių apsaugos atžvilgiu, užtikrinant, kad individualus vartotojas mokėtų tik už jo faktiškai suvartotą šilumą. Karšto vandens ruošimo ir namo šildymui skirtos šilumos realus atskyrimas apskaitos prietaisais.

6. Šilumos kiekio individuali apskaita ir individualus reguliavimas per vamzdynų pertvarkymą. Šilumos tiekėjas nereguliuoja tiekiamos šilumos kiekio. Namų vamzdynų renovaciją vykdo šilumos tiekėjas, jam skiriama valstybės ir ES parama.

7. Šilumos tiekėjas atsako už šilumos tiekimą iki kiekvieno buto, kuriame įrengiama individuali apskaita. Šilumos tiekėjas prižiūri vamzdynus iki butų šilumos skaitiklių. Panaikinamas tarpininkas tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo.

8. Šilumos bazinės kainos peržiūrėjimas, šilumos tiekėjui leidžiant įtraukti sąnaudas tik šilumos tiekimo metu (šildymo sezono metu), o ne už visus metus, kai šiltuoju metų laiku gaminama nerentabili elektra. Realus elektros ir šilumos gamybos sąnaudų atskyrimas.

9. Neribojama ir nevaržoma vartotojų teisė pasirinkti kitą šildymo būdą (butuose, namuose ir kitur), jei leidžia buto, namo techninės galimybės. Skatinama konkurencija, atskiriant šilumos gamybą nuo šilumos tiekimo.

10. Šilumos tiekimo pripažinimas bendro ekonominio intereso paslauga, kurios tiekimas nėra susijęs su pelno siekimu. Šilumos ūkių grąžinimas valstybei, įsteigiant šilumos ūkio valdymo įmonę.

11. Bendrijų steigimo supaprastinimas iki paprastos rašytinės sutarties sudarymo. Namo bendrija yra fizinių asmenų asociacija, o ne juridinis asmuo. Buhalterinė apskaita, pirmininkų samdymas neprivalomi. Už namo priežiūrą atsako patys gyventojai. Įvedama privaloma statinio techninė apžiūra.

12. Visi tiekėjai privalomai sudaro tiesiogines individualias sutartis su individualiais vartotojais namuose ir butuose. Visų tarpininkų tarp vartotojų ir tiekėjų (administratorių, bendrijų ir pan.) šalinimas. Visi tiekėjai atsako už prekės (paslaugos) tiekimą iki kiekvieno buto ir prižiūri tinklus panaudos pagrindais iki kiekvieno buto. Perkamos prekės kiekį reguliuoja tik vartotojas. Visi tiekėjai sąskaitas išrašo kiekvienam vartotojui atskirai.