Kokias pamokas suteikė referendumas

Priežasčių, kodėl pačių piliečių inicijuotas referendumas sulaukė itin menko rinkėjų aktyvumo vardijama aibės.

Visi klausimai dėl žemės pardavimo jau išspręsti įstatymu, greičiausiai todėl referendumas ir neįvyko, vakar teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas mano, jog nesėkmę lėmė ne tik painus referendume pateiktas klausimas, didžiųjų politinių partijų nepritarimas idėjoms, bet ir jo organizatorių pasipūtimas.

Mažiau nei pasirašiusiųjų

Aktyvumas referendume buvo rekordiškai mažas.

„Rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 2 538 431 rinkėjas, referendume iš jų dalyvavo 379 915, tad rinkėjų aktyvumas buvo 14,97 procento. Tai - rekordiškai mažas aktyvumo skaičius, palyginti su anksčiau vykusiais referendumais“, - vakar sakė Z.Vaigauskas.

Iš referendume dalyvavusių rinkėjų 268 920 pritarė siūlomoms Konstitucijos pataisoms, 100 249 rinkėjai pasakė „ne“.

„Jeigu skaičiuotume nuo visų rinkėjų skaičiaus, gauname, kad „taip“ pasakė 10,59 procento, „ne“ pasakė 3,95 procento rinkėjų, likusieji rinkėjai referendume nedalyvavo“, - pažymėjo Z. Vaigauskas.

Uostamiestyje balsavo 12,32 proc. rinkėjų. 74,96 proc. dalyvavusiųjų pasisakė už Konstitucijos pakeitimus, 22,56 proc. - prieš.

Klaipėdos rajone rinkėjų aktyvumas siekė 14,19 proc. (68,8 proc. „už“, 27,65 proc. - „prieš“), Kretingos rajone - 15,32 proc. (71,96 ir 23,7), Šilutės rajone - 15,35 proc. (72,96 ir 24,06), Neringoje - 16,78 proc. (71,28 ir 25,08), Palangoje - 15,56 proc. (75,64 ir 21,32).

Kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.

Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.

Valdžios nuomonės

„Rezultatus vertinu taip, kaip ir buvo tikėtasi. Nieko naujo referendumas neparodė. Visi klausimai jau išspręsti įstatymu dėl žemės saugiklių, taigi, matyt, žmonės atitinkamai reagavo“, - pirmadienį žemą rinkėjų aktyvumą žurnalistams komentavo D. Grybauskaitė.

Premjero A. Butkevičiaus teigimu, žemas žmonių aktyvumas parodė visuomenės sąmoningumą.

„Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį neįvyko todėl, kad visuomenė suvokė, ko iš tiesų buvo siekiama, tokį referendumą organizuojant ir keliant tokius klausimus. Tai, kad referendumas šiuo klausimu neįvyko, tik parodo visuomenės sąmoningumą - žmonės suvokė, kad nėra prasmės užsispyrusiai siekti to, kas būtų žalinga Lietuvai - pažeisti įsipareigojimus ES ir netekti to, ką turime. Be to, tikriausiai visuomenę paveikė ir tas faktas, kad dar iki referendumo buvo suskubta įtvirtinti saugiklius, kurie užkirstų kelią spekuliacijoms žeme. Tai sėkmingai buvo padaryta, todėl referendumas buvo perteklinė priemonė“, - teigiama premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės BNS perduotame komentare.

„Neįvykusio referendumo rezultatas - sveiko proto pergalė. Nedalyvauti tokiose isteriškose akcijose yra ne mažesnis pilietiškumas nei dalyvavimas rinkimuose“, - mano Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Demokratija nėra pigus dalykas

Saulius Šiliauskas, Klaipėdos universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas

Tai, kad toks nedidelis aktyvumas, lėmė keletas priežasčių: vieniems buvo neaktualu, neparanku buvo ir laikas, ir klausimai. Jei referendumas būtų vykęs kartu su Europos Parlamento rinkimais, dalyvavimas galbūt būtų buvęs didesnis, bet kažin ar būtų surinkta daugiau pritariančių balsų. Viena idėjų - parašų skaičiaus referendumo organizavimui sumažinimas - gana patraukli, atsižvelgiant į mažėjantį rinkėjų skaičių. Tačiau žmones labai suklaidino tai, kad buvo trys klausimai, bet buvo galimas tik vienas atsakymas. Daug lėmė ir faktas, kad pagrindinės šalies politinės jėgos neparėmė referendumo idėjos.

Galima tik gerbti referendumo iniciatorius, kurie sudėtingomis aplinkybėmis sugebėjo surinkti daugiau nei 300 tūkstančių parašų, tačiau paskutinį mėnesį prieš referendumą jie agitavo gana pasyviai, galbūt neadekvačiai įvertino situaciją. Europos Parlamento rinkimai gerai parodė politinių jėgų, inicijavusių referendumą, populiarumą, tad jie turbūt susitaikė su mintimi, jog referendumas neįvyks.

Teigti, kad neatėjusieji į referendumą pasielgė pilietiškai ar sąmoningai, yra dviprasmiška - šiuo atveju pilietinis pasyvumas vadinamas sąmoningumu. Jei referendumas būtų įvykęs, pasekmės būtų sunkiai prognozuojamos. Abejoju, ar Lietuva būtų buvusi pašalinta iš Europos Sąjungos, tačiau Europai tai būtų buvęs signalas, jog valstybė įstojo į Sąjungą, tačiau nori žaisti pagal kitokias, savo taisykles.

Žinoma, sumą, kurią kainavo referendumas, buvo galima ir kitur panaudoti, tačiau jis parodė mūsų brandumą, išryškėjo įvairūs argumentai. Demokratija nėra toks jau pigus dalykas.

Sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų

Arvydas Cesiulis, Klaipėdos universiteto Politikos mokslų katedros lektorius

Žemą aktyvumą nulėmė daug įvairių aplinkybių. Pirma, vasaros vidurys ne pats geriausias laikas apskritai bet kokiems rinkimams. Antra, žmonės turi turėti aiškų suvokimą, kur jie eina. Biuletenyje - krūva klausimų, kurie tikrai nepadėjo įnešti aiškumo. Trečia, didžiausios partijos buvo prieš šį referendumą. Viešoje erdvėje vyravo antireferenduminė nuomonė, buvo plačiai pasisakoma prieš šią idėją.

Mąstantys žmonės suprato, kad įvykęs referendumas sukeltų įvairių problemų. Referendumui nepadėjo ir tai, kad jo iniciatoriai - neaiškios asmenybės. Tokie nenuteikia pilietiškai. Daug lėmė ir jų prorusiškos orientacijos įvaizdžio formavimas. Vyko chaosas jų mintyse ir veiksmuose. Buvo painiojami pilietiškumas, patriotiškumas. Parašų rinkimo vajus sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų - žmonės, pagauti entuziazmo, agitacijų būti patriotais, pasirašė, o vėliau dalis apsigalvojo, gal suprato, kad nieko gero nebus, todėl balsų, pritariančių referendumo idėjoms, ir buvo mažiau nei parašų referendumui inicijuoti.

Manau, vis tiek reikia pagarbiai vertinti žmones, kurie surinko tuos parašus - parašai buvo mūsų piliečių, todėl turime juos gerbti.

Referendumo idėja buvo gerokai nuvertinta, jis buvo siejamas su tam tikromis grupuotėmis ar antivalstybiniais interesais. Kita vertus, žiūrint į patį referendumo faktą, tai savotiškas ženklas, perspėjimas, žinia referendumo iniciatoriams, kad reikia labai gerai pagalvoti prieš imantis tokio darbo. Tai savotiška pamoka ir, mano nuomone, artimiausiu metu referendumų daugiau neturėtų būti.