R. Juknevičienė (pirmoje eilėje antra iš kairės) |
„Niekaip nesuprantu, kodėl kiekviename straipsnyje, kur yra minimas Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko, prie jo pavardės - reikia nereikia - Lietuvos žurnalistai, lyg rašytų kokiame Regnum, vardija, kad jis yra konditerijos, šokolado ar kitoks magnatas, oligarchas. Tada ir prie V. Putino kiekvienąkart rašykite, kad jis buvo KGB šnipas Vokietijoje, saugumietis, o prie A. Lukašenkos - kad kolūkio pirmininkas. Visi kažkuo buvo“, - savo paskyroje facebook svarsto šešėlinės vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Konservatorės priekaištas nėra iš piršto laužtas. Išties, tokie personalijų apibūdinimai tikrai nėra labai reikalingi, dažnai tik be reikalo užima vietą.
Įsivaizduokime, pavyzdžiui, jei kiekvieną kartą prie prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardės būtų rašoma, kad ji Leningrado partškolos auklėtinė ar tai, kad buvo įsigudrinusi net ir po 1990 m. kovo 11 dienos dirbti priešiškoms Lietuvai jėgoms, kitaip tariant kolaboravo – buvo kolaborantė.
Tačiau žiūrint iš profesionaliosios lietuviškosios žiniasklaidos pozicijų, tokie epitetų „klijavimai“ naudojami tam, kad skaitytojas daug negalvojęs iš karto susidarytų teisingą nuomonę ir požiūrį į vieną ar kitą asmenybę.
Teisingam skaitytojo požiūro formavimui tokia žiniasklaida jau seniai naudoja klasikinius išsireiškimus, kaip antai „prieštaringos reputacijos“, „siejamas su...“ ir kitus panašius žmogaus bendrinius apibūdinimus.