Manau, po paskutinių savo lyderių pasisakymų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų pademonstruoti nuoseklumą, viešai atsiprašyti savo amžino priešo, Lietuvos kompartijos centro komiteto buvusio klerko, Lietuvos socialdemokratų partijos vienos iš pažibų, buvusio premjero, Aukštosios partinės – “burokevičinės“ mokyklos auklėtinio Gedimino Kirkilo. Gal net pakviesti jį į kokią nors idiotišką „Atleisk“ tipo laidą. Ėmęsi ginti prezidentę Dalią Grybauskaitę nuo nepatogių klausimų ponai turėtų būti nuoseklūs.
Juk tiek problemų turėjo G. Kirkilas dėl tos Aukštosios partinės mokyklos, visaip ten vyniojosi, „originaliai“ stojo į magistro studijas, bylinėjosi. Ir viskas per oficialiai ligi šiol lyg ir aiškų buvusį konservatorių požiūrį į mokslinio bolševizmo profesionalų kalvę. 1996 metų gruodžio 23 dieną Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą „Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo“ inicijavo būtent konservatoriai. Labai norėjau „greituoju būdu“ atsidaryti anos neeilinės Seimo sesijos posėdžio stenogramą ir pacituoti ugningas dešiniaisiais besivadinančiųjų kalbas šia tema. Deja, „žinių visuomenę“ ir „vieną langelį“ deklaruojančioje šalyje parlamento internetinis archyvas veikia ne ką efektyviau, nei kai kurios valstybės institucijos, kurioms iki šiol, norint atsinaujinti vairuotojo pažymėjimą, reikia vežti pažymą, kad nesi narkomanas. Nieko – iškilmingai pasižadu surasti ir priminti atmintį prarandantiems konservatorių vadams bei jų sekėjams, ką jie yra sakę apie šią „mokslo šventovę“.
Juk tikrai ne viena prezidentė D. Grybauskaitė, niekinančiai pasisakanti apie „gatvės patriotus“, ten „nardė po mokslo gelmes“. Jos bendradarbis toje „mokslo šventovėje“ Vytautas Lukoševičius, kuris galbūt nuoširdžiai stebisi (2013 metų sausio 19 dieną, delfi.lt), kad ne visi mokslinį bolševizmą laiko mokslu, yra teisus dėl vieno – konservatorių gretosna komunistų savo laiku sugužėjo nemažai, kaip ir į Sąjūdį. Todėl ir šios partijos, net jos lyderių požiūriai į komunizmą, komunistus ir jų profesinio amato mokyklas yra, kaip paaiškėjo, labai lankstūs bei visada atitinka politinę konjunktūrą.
Jau ne kartą pastebėta, kad konservatorių komunistai buvo tarp „nuskriaustųjų“ partijoje. Kurių nepriėmė ir nepakėlė taip aukštai, kaip jiems norėjosi. Tikėtina, kad dalis jų net būtų norėję klausytis D. Grybauskaitės ir jos bendražygių paskaitų apie „pūvantį kapitalizmą“, bet neužteko potencialo (talento ar pažinčių) ten patekti. Tada, kai buvo priimamas šios mokyklos diplomus nuvainikuojantis įstatymas, jie manė, jog į valdžią atėjo amžiams, jautėsi tvirti ir galingi. Gal net jautėsi radę progą atkeršyti. Dabar jie po eilinio svaiginimosi valdžia išgyvena sunkų abstinencijos periodą, jaučia vidinį nerimą, galbūt prastai miega. O ir šiaip – neturi idėjų, kaip čia greitai grįžti į valdžią, kur negalėjo nepatikti.
Belieka smulkmeniškos, bet griausmingos intrigos. D. Grybauskaitė ambicinga ir autokratiška persona? Kerštinga ir neatleidžianti oponavimo? Pirmyn, broliai dešinieji, – stokime jos ginti, nors jai niekas negresia. Iškelkime sąmokslo teoriją, kad konservatorių „nudiplomintas“ Gediminas Kirkilas kartu su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, taip pat su Valstybės saugumo departamento vadovui Gediminui Grinai žinomais, bet įslaptintais rusiškais „juodais“ milijonais perka Zigmą Vaišvilą, idant šis primintų klausimus, kurie keliami jau seniai, tačiau buvo arogantiškai nutylimi.
Beje, šalia uolaus darbo kolaborantų urve ir „tylaus vidinio mažo karo“ (galbūt ir „partškolos“ bufete per Kūčias būdavo silkės ir šampinjonų) D. Grybauskaitei kai kas yra prikišęs panašumus į Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką. Ir ne bet kas, o, kaip buvo galima girdėti jau viešame audio įraše, buvusi Seimo pirmininkė, tikra dešiniųjų matriarchė Irena Degutienė. Įdomu – ar ją tada taip pat įkalbėjo Viktoras Uspaskichas arba G. Kirkilas?
Visa ši nyki istorija susiveda į tą patį, ką man yra pasakęs iškilus išeivijos veikėjas Bronius Nainys apie prezidentą Valdą Adamkų: „Jam reikėjo Lietuvos, kad galėtų būti jos prezidentu.“ Parafrazuodamas apie D. Grybauskaitę, visiškai nesvarbu, kur ir kada, pasakyčiau tą patį: „Jei tai būtų LTSR, ji būtų mielai tapusi LKP CK pirmąja sekretore (atitinka gubernatoriaus statusą).“ Tokia visada ir tegali būti tylaus lūkuriavimo ir „mažo vidinio karo“ prasmė. Velionis Algirdas Mykolas Brazauskas užaugino gerą mokinę, o prof. V. Landsbergis ją uoliai saugo nuo … Z. Vaišvilos. Spektaklis tęsiasi, bet nuolat stebėti nebūtina – spėsite su vaiku nulipdyti besmegenį, pasportuoti, pabūti su draugais, pameškerioti ant ledo. Net ir tai darydami galbūt, kaip sakė jos Ekscelencija, jausitės nuolat bei kasdien kovojantys už Tėvynę. Ir kas gi galėtų paneigti?
Susiję: "Kada tauta praregės arba kam skambina varpai"
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]