Henris Kisindžeris dirbo valstybės sekretoriumi ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Niksono ir Fordo administracijose. Nuotr. TASS |
Straipsnio, publikuoto balandžio 3 d. leidinyje THE WALL STREET JOURNAL, autorius Henris Kisindžeris (Henry Kissinger)
JAV privalo apsaugoti savo piliečius nuo ligų, pradėdami skubų naujos epochos planavimo darbą.
Siurrealioji „Covid-19“ pandemijos atmosfera primena, kaip jaučiausi būdamas jaunas vyras 84-ojoje Pėstininkų divizijoje per Bulge mūšį. Dabar, kaip ir 1944 m. pabaigoje, jaučiamas užsimezgęs pavojus, nukreiptas ne į kokį nors konkretų asmenį, o smogiantis atsitiktinai ir niokojančiai. Tačiau yra didelis skirtumas tarp tolimų laikų ir šiandienos. Tuomet Amerikos ištvermę sustiprino esminis nacionalinis tikslas. Dabartinėje susiskaldžiusioje šalyje (en. country) būtina efektyvi ir toliaregiška vyriausybė, kad įveiktų precedento neturinčias milžiniškas ir globalias kliūtis. Visuomenės pasitikėjimo išlaikymas būtinas siekiant socialinio solidarumo, bendruomenių tarpusavio ryšių ir tarptautinės taikos bei stabilumo.
Tautos sugyvena ir klesti tikėdamos, kad jų institucijos (vyriausybės) gali numatyti katastrofą, sustabdyti jos poveikius ir atkurti stabilumą. Kai „Covid-19“ pandemija pasibaigs, daugelio šalių institucijos bus suvokiamos kaip pralaimėjusios (en. failed). Ar šis sprendimas objektyviai teisingas, nesvarbu. Realybė yra tokia, kad pasaulis niekada nebus tas pats po koronaviruso. Dabartiniai ginčai dėl praeities tik apsunkina tai, kas turi būti padaryta.
Koronavirusas smogė precedento neturinčiu mastu ir žiaurumu. Jo plitimas yra eksponentinis: JAV atvejai kas penktą dieną padvigubėja. Šiuo metu joks gydymas netaikomas. Medicinos atsargų nepakanka, kad būtų galima susidoroti su didėjančiomis atvejų bangomis. Intensyviosios terapijos skyriai yra perpildyti. Testavimas yra nepakankamas norint nustatyti infekcijos mastą, o ypač siekiant sumažinti jo plitimą. Sėkminga vakcina gali būti sukurta tik po 12-18 mėnesių.
JAV administracija nuveikė sunkų darbą išvengdama staigios katastrofos. Galutinis išbandymas bus viruso plitimo sustabdymas, o paskui jo sunaikinimas tokiu būdu ir tokiu mastu, kad būtų atstatytas visuomenės pasitikėjimas Amerikos vyriausybės valdymo sugebėjimais. Krizės valdymo pastangos, kad ir kokios didžiulės ir reikalingos jos būtų, neturi užgožti skubios užduoties sukurti paralelinį veiksmų planą (en. parallel enterprise) perėjimui prie tvarkos po koronaviruso.
Lyderiai krizę sprendžia daugiausia nacionaliniu pagrindu, tačiau bendruomenes naikinantys (en. society-dissolving) viruso padariniai sienų nepripažįsta. Nors pavojus žmonių sveikatai, tikėkimės, bus laikinas, tačiau jo sukeltas politinis ir ekonominis sukrėtimas gali turėti įtakos ne vienai kartai. Nė viena šalis, net ir JAV, vien tik nacionalinėmis pastangomis negali įveikti viruso. Būtina šiandienos veiksmus apjungti su visuotine bendradarbiavimo vizija ir programa. Jei negalime padaryti visko kartu (in tandem), susidursime su blogiausiu scenarijumi.
Remiantis Maršalo plano ir Manheteno projekto pavyzdžiais, JAV yra įpareigota dėti visas pastangas trijose srityse. Pirmiausiai reikia sustiprinti visuotinį atsparumą infekcinėms ligoms. Medicinos mokslo pasiekimai, kaip poliomielito vakcina ir raupų įveikimas ar besiformuojantis statistinis-techninis medicinos diagnozės stebuklas remiantis dirbtiniu intelektu mus nuvedė į pavojingą nusiraminimą. Turime sukurti naujus būdus ir technologijas infekcijų kontrolei bei atitinkamų vakcinų sukūrimui dideliam gyventojų skaičiui. Miestai, valstybės ir regionai turi nuosekliai ruoštis, kad apsaugotų savo žmones nuo pandemijų kaupdami atsargas, bendradarbiaudami planuojant ir tyrinėjant remiantis mokslo pasiekimais.
Antra, reikia išgydyti pasaulio ekonomikos žaizdas. Pasaulio lyderiai išmoko svarbias pamokas po 2008 m. finansinės krizės. Dabartinė ekonominė krizė yra sudėtingesnė: koronaviruso sukeltas susitraukimas (en. contraction) nei greičiu nei išplitimu pasauliniu mastu nepanašus į jokį kitą žinomą istorijoje. Būtinos visuomenės sveikatos priemonės, tokios kaip socialinių atstumų laikymasis ar mokyklų bei verslo uždarymas, prisideda prie ekonominės žalos. Priemonės taip pat turėtų palengvinti artėjančio chaoso padarinius pažeidžiamiausiems pasaulio gyventojams.
Trečia, reikia laikytis liberalios pasaulio tvarkos principų. Pagrindinė modernios valdžios steigimo legenda yra miestas, kurio sieną saugo galingi valdovai, kartais despotiški, kartais geranoriški, tačiau visada pakankamai stiprūs, kad apsaugotų žmones nuo išorinio priešo. Apšvietos (en. Enlightenment; ru. Просвещения) amžiaus mąstytojai perfrazavo šią sąvoką argumentuodami, kad teisėtos valstybės tikslas yra patenkinti pagrindinius žmonių poreikius: saugumą, tvarką, ekonominę gerovę ir teisingumą. Individualiai to neįmanoma užsitikrinti. Pandemija paskatino anachronizmą, miesto sienų atkūrimą epochoje, kai klestėjimas priklauso nuo pasaulinės prekybos ir žmonių judėjimo.
Pasaulio demokratijos turi ginti ir palaikyti savo Apšvietos vertybes. Visuotinis atsitraukimas nuo valdžios pusiausvyros ir teisėtumo sudarys sąlygas tokios socialinės sutarties nutraukimui tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu. Tačiau šis tūkstantmečio teisėtumo ir galios klausimas negali būti išspręstas kartu su pastangomis įveikti Covid-19 marą. Reikia apribojimų visose pusėse – tiek vidaus politikoje, tiek tarptautinėje diplomatijoje. Turi būti nustatyti prioritetai.
Nuo Bulge mūšio mes pasiekėme augančios gerovės ir pagarbos žmogaus orumui pasaulį. Dabar mes išgyvename epochos periodą. Istorinis iššūkis lyderiams – suvaldyti krizę kuriant ateitį. Nesėkmė gali nuvesti pasaulį į pražūtį.
Šaltinis: wsj.com
Susiję:
Henris Kisindžeris: sunku įsivaizduoti tarptautinę tvarką be tokio žaidėjo kaip Rusija