Korsakaitiškais "rubikoniniais" šilumos skirstymo metodais - per vartotojų galvas ir teises

Šiandien, vasario 13 dieną, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija) patvirtino šilumininkų inspiruotas šilumos paskirstymo 5-ojo metodo pataisas, kurios tiesiogiai prieštarauja Civiliniam kodeksui ir iš esmės pažeidžia vartotojų teises, nes nustato vartotojams prievolę mokėti už energiją, kurios jie faktiškai nesuvartojo, arba prievolę mokėti neproporcingai daug už bendro naudojimo patalpose suvartotą energiją.

Šilumininkų interesus uoliai ginanti Komisija per posėdį net neleido pasisakyti prieš siūlomas pataisas protestuojančios Žvėryno bendruomenės atstovui Pauliui Markevičiui, aiškiai parodydama, kad visuomenė nepageidaujama sprendžiant vartotojų teisių apsaugos ir energetikos klausimus.

Tokia vartotojams priešiška komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės pozicija nėra suderinama nei su ją skyrusios prezidentės Dalios Grybauskaitės siekiu apginti vartotojų teises ir mažinti išpūstas šildymo kainas, nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad valstybė gina vartotojų interesus.

Šilumininkų išsvajotos ir pagaliau Komisijos patvirtintos 5-ojo metodo pataisos atėmė iš vartotojų teisę patiems nustatyti, kokią dalį šilumos skirti bendro naudojimo patalpoms šildyti. Taip pat vartotojams buvo nustatyta prievolė mokėti už bendrų patalpų šildymą net ir tais atvejais, kai bendros patalpos apskritai nėra centralizuotai šildomos, nes gauna šilumą iš vietiniu būdu ir centralizuotai šildomų butų.

Atrodo, korsakaitiški šilumos paskirstymo metodai ką tik paneigė visuotinį šilumos mainų dėsnį ir įtvirtino, kad Lietuvoje, skirtingai nei visame pasaulyje, po daugiabutį namą migruoti gali tik „rubikoninė“ šilumos energija, o štai butuose vietiniu būdu pagaminta šiluma tiesiog iš baimės užsirakina bute ir niekur į bendro naudojimo patalpas nesklinda. Juokas pro ašaras, matant iš už Komisijos nugaros styrančias "rubikonines" energetikų interesų ausis.

Kaip žinome, šilumininkai, negalėdami daryti įtakos butuose įrengtiems individualios apskaitos prietaisams, kuriems taip įnirtingai priešinasi, visą kartais protu nesuvokiamo dydžio skirtumą tarp butų skaitiklių ir įvadinio "rubikoninio" skaitiklio rodmenų priskiria mistiniam „bendrų patalpų šildymui“ net ir tais atvejais, kai bendros patalpos visai nėra centralizuotai šildomos. Komisijos patvirtinto 5-ojo metodo pataisos iš esmės pažeidžia Civilinį kodeksą, nes nepagrįstai namo priežiūrai priskiria įmokas už šilumos energiją, nors pastarosios įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių to namo butuose, vartojimo poreikių tenkinimu. Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (LAT c.b. 3K-3-309/2006).

Komisija aiškinamajame rašte teigia, kad vartotojai privalo mokėti už bendrų patalpų centralizuotą šildymą net ir tada, kai minėtos patalpos nėra šildomos centralizuotai, nes bendro naudojimo patalpos gali būti „šildomos“ ne tik šildymo prietaisais, bet ir kitais nenustatytais būdais. Su tokiais Komisijos argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo ir jį detalizuojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas patalpų šildymui yra skirti šildymo prietaisai (radiatoriai). Jei šių prietaisų nėra įrengta patalpose, laikoma, kad patalpos nėra centralizuotai šildomos. Šilumininkų spekuliacijos, kad bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, nes per jas eina centralizuoto šildymo vamzdynai, yra atmestinos, nes šilumos perdavimo įrenginiai (vamzdynai) nėra skirti patalpoms šildyti.

Žvėryno bendruomenė parengė išsamius argumentus, įrodančius, kad šilumos paskirstymo 5-ojo metodo pataisos pažeidžia vartotojų teises ir prieštarauja Civiliniam kodeksui. Tačiau posėdyje, kur buvo sprendžiamas šis vartotojams svarbus klausimas, bendruomenės atstovui net neleista pasisakyti. Todėl pateikėme Komisijai skundą dėl netinkamai ir neteisėtai surengto posėdžio, prašydami jį surengti iš naujo, išklausyti vartotojų teises ginančios Žvėryno bendruomenės argumentus ir tik tada priimti galutinį sprendimą. 

Būtina iš esmės peržiūrėti šilumos paskirstymo metodikas, atskiriant daugiabučio namo priežiūros ir vartojimo klausimus, atsižvelgiant į Civilinio kodekso proporcingumo principą bei įvertinant šio kodekso nuostatą, kad vartotojai neprivalo mokėti už energiją, kurios faktiškai negavo.

Jei Komisijos neteisėtai patvirtintos pataisos įsigalios, visuomeninės organizacijos kreipsis į teismą, gindamos vartotojų teises.