Korupcijai Lietuvoje smogtas papildomas sustiprinamasis smūgis

Nepastebejau, kad kas nors prasytu patarimo pas berascius. Nemalonu, neskaitykite.

eikite aiškinti kiemą, ne į ekspertus. Nemaloni ta jūsų diskusija, kuri užgožia viską. Eikite troliai muštis atokiau.

Helderlinas, ir ne jis vienas, rase ne apie materialu skurda, jis rase apie dvasini, filosofini skurda. Butent tai ryskiai pasizymi musu dienomis. Filosofiniu atzvilgiu, materialinio gerio bukle neturi jokios reiksmes. Problema ne tik kapitalizme, problema liberalizmo propagavimas kapitalizmo salygomis. Pvz., ka reiskia liberali ekonomika ir laisva rinka? Tai reiskia, kad priverstinai kuriamos papildomos tarpininku grandys tarp gamintojo(paslaugu tiekejo) ir galutinio vartotojo. Tai daroma ne vartotojo patogumui, sanaudu mazinimui, siekiant sumazinti prekes kaina. Tai daroma tam, kad sukurti beprasmiska tranu sluoksni, kuris pakeltu vartojimo finansinius rodiklius. manau jums nera paslaptis, kad ekonomika "auga" BVP pavidalu butent tik finansiniu atzvilgiu, bet niekaip ne fiziniu. Ekonomikos "klestejimo" pagrinda sudaro ne gaminiu kiekis ir kokybe, o jo kaina. Idiotizmas. Mes taip sparciai zengiam i technine pazanga, tik neaisku kokiu tikslu. Is esmes technine pazanga reikalinga tam, kad pakelti nasuma, atpiginti gamini ir priartinti gyvenimo gerove, o realybeje - dirbti reik daugiau, prekiu kainos auga ir t.t. Klausimas - kokiems velniams mums reikalinga ta technine pazanga, jeigu ji tik didina skurda ir mazina soc. garantijas? :)))

Esminis dalykas yra tame, kad as nezinau. As tik skaiciau ir girdejau apie tai, ir tai nereiskia, kad zinau. Veltis i omnikratijos svajones neturiu jokio noro. Palauksime, ne tiek jau daug laiko liko iki tamstos prognoziu. Viska pamatysime savo akimis. :)))

Na taip Helderingo laikai tiesiogine prasme buvo skurdus, kadangi dauguma turejo kovoti del isgyvenimo ir filosofija prieinama buvo tik mazumai. Dabar kiti laikai ir materialia prasme jie nera skurdus taigi dauguma zmoniu turi galimybe tobuleti, taciau ideologija, gyvenimo filosofija kuri turetu vesti zmogu tobulejimo- dvasingumo keliu yra nukreipta i materijos- pinigu garbinima ir geiduliu tenkinima, kas is esmes yra grizimas i primityvu ir kaip jus sakot skurdu gyvenima. Nemanau, kad zmogus budamas samoningas anksciau ar veliau nesupranta, kad savanaudiskumas neteikia tikro dziaugsmo ir kad tai ne tas kelias skirtas zmogui kaip samoningam subjektui . Blogai tai , kad visa musu valdzios ideologija ir politika kreipia visa visuomene ta kryptimi, nes tokia kapitalizmo esme. Taciau zmogus budamas mastanti ir samoninga butybe gali rinktis ir kita kelia kol dar nera visiskai cenzuruojama informacine erdve . FILosofai kapitalizmui nereikalingi arba reikalingi ir viesinami yra tik tie kurie pateisima jo ideologija.

Gerai, kad žinote, kaip turi mąstyti filosofai. Aš žinau, kad šito reikalo nežinau. O jei Sokrato tezę laikote pagrindiniu filosofijos dėsniu, tai irgi nėra blogai. Mūsų mąstymas remiasi tikėjimu, nes yra dalykų, kurių iš principo nesužinosime. Tad belieka atsiremti į aksiomas, kurios neprieštarauja šiuo metu suprantamam sveikam protui, ir jomis patikėjus, sudarinėti teiginius apie mus supantį pasaulį. Tačiau ekspertai.eu yra politinis portalas, todėl nenorėčiau per daug išeiti už jo rėmų. Man pasirodė vertas dėmesio jūsų pasakymas „Nepriestarauju - ateisit, sukurst, korupcija nugalesit. Tiesa - nugalesite buvusia, nes sukursite nauja!“. Omnikratijoje korupcija neįmanoma, nei sena, nei nauja. Visų pirma, visus sprendimus, tame tarpe ir dėl lėšų, priima visuomenė arba bendruomenė, pasitelkusi KI, antra, bet kuris žmogus gali pranešti apie pastebėtus nesklandumus naudojant lėšas, gali siūlyti naujus sprendimus, kaip geriau jas panaudoti (čia yra tam tikrų niuansų, bet apie juos neišsiplėsiu), trečia, visuomenė pati nuolat kontroliuoja lėšų panaudojimą, kuris ir taip yra skaidrus. Yra ir ketvirta, ir penkta ir t.t., nekalbant apie technologijų panaudojimą apskaitoje ir kontrolėje, bet esmė ta, kad nei vienas centas omnikratijoje nenukeliauja į šoną. Kita vertus, tie, kurie dirba su valstybės užsakymais, gauna gerus atlyginimus, tačiau neskursta ir neturintys tokių užsakymų, jei tik rodo socialinį aktyvumą, pvz., mokosi, sveikatinasi, bendrauja, savanoriauja ir t.t.. Daugiau nesiplėsiu, nors man visas omnikratijos modelis labai įdomus pasirodė iškart, kai jį pamačiau. Pasiūlysiu koncepcijos kūrėjams, kad kai kurias knygos dalis publikuotų ekspertai.eu, gal sutiks. Nepaprastai įdomus omnikratiškų įmonių veikimo modelis, na ir kitų valstybės sričių omnikratizavimas ne mažiau įspūdingas. Pvz., pagal vieną iš jų per 5-7 metus Lietuvoje nebeliktų kalėjimų ir, aišku, nebeliktų kalinių. Trumpai sakant, galima tik stebėtis, ką gali padaryti viena gana paprasta socialinė inovacija — kolektyvinis sprendimų priėmimas, t.y. kolektyvinis intelektas.

Beprasmiskai gaistate laika ir energija bandydama mene provokuoti. As nekimbu pigiu triuku atzvilgiu. Tai kad jus kazko nezinote, tame nieko keisto. Keista, kad nezinote ka zino kiekvienas tikras filosofas. Kaip sake Sokratas - "As zinau, kad nieko nezinau." Tai ir yra pradas, pagrindinis ir vienintelis filosofijos desnis. :))) Paprastas zmogus ir filosofas masto visiskai skirtingai. Paprastas zmogaus masto "isores" linkme, filosofas masto priesigai, jis masto pacios minties, jos istakos, linkme. Filosofas galvoja ne apie kazka konkreciai materialaus, jis galvoja apie tai kaip mes galvojame. Filosofai neina materialaus pazinimo keliu, jie iesko minties, apie materialu, istaku. Panasiai sake Heraklitas - "Tu ilga laika nezinai nieko, kol neivyksta nusvitimas, po kurio tu apie pasauli zinai viska." Aristotelis tai vadino "Sofijos zybsniu". Tiek to... Nepriestarauju - ateisit, sukurst, korupcija nugalesit. Tiesa - nugalesite buvusia, nes sukursite nauja! :)))))

Nors fantastikos nemegstu, man ir patiktu omnikratijos ar komunizmo ideja, jeigu zmogus, savo daugumoje, nebutu savanaudis nieksas. Demokratines valdymo formos niekada nebuvo buvo valdymo forma demokratiniais principais. Ji seniai pasibaige. Tokia forma yra gyvybinga, kai yra visuotinis sotus gyvenimas, bet tai anksciau ar veliau zlunga ir tai neisvengiama. Nera sudetinga "demokratiskai" gyventi kitu saskaita. As visiskai nebandau nuvertinti to "Vardo", tiesiog prisiminiau Fridricho Helderlino zodzius - "Kam mums filosofai skurdziais laikais?" Tai jis rase XIX amz. pradzioje, o musu laikai dar skurdesni. Kaip ir rasiau, siais laikais filosofu yra vienetai. Siuolaikineje filosofijoje nera nei progreso, nei regreso.