Kremliui jau dabar skauda galvą: vokiečiai su lietuviais iš Rūdninkų poligono galės šaudyti ir 1500 km atstumu

Rūdninkų poligone vystomo karinio miestelio urbanistinis maketas.

Vos prieš pusmetį prasidėję darbai Rūdninkų poligone, kur įsikurs Vokietijos karinė brigada, prieš kelis mėnesius įsibėgėjo, o šią savaitę vaizdas – vėl neatpažįstamas. Apie tai skelbiama nepriklausomo leidinio DELFI analitinėje analizėje „Lietuvoje sparčiai kylantys objektai slepia tai, kas Kremliui taps tikru galvos skausmu“.

„Kur dar neseniai telkšojo purvynai ir pelkės su nedetonavusiais sprogmenimis, dabar viskas nusiurbta, nusausinta, išminuota. Zujanti technika toliau rengia suplūkto žvyro, smėlio aikšteles, kloja dešimtis kilometrų lieto betono kelių. Vietoje įtvirtintų polių jau iškilę dalis pastatų: administraciniai, karių bendrabučiai, karinės technikos angarai, sargybinės ir kiti. Dar svarbiau, kad vietoje miškingos plynės jau beveik paruošta pridavimui sunkiųjų ginklų šaudykla. Rudenį čia jau turėtų būti sumontuoti judantys taikiniai ir nuaidėti pirmieji šūviai iš sunkiųjų kulkosvaidžių, 30 mm pėstininkų kovos mašinų ar net 120 mm tankų pabūklų“, - skelbiama analitinėje analizėje.

Informuojama, kad „Vokietijos 45-oji brigada turės vieną tankų, du mechanizuotųjų pėstininkų batalionus, logistikos, ryšių, inžinierių, kitus dalinius ir taip, Lietuvoje bus dislokuota apie 5 tūkst. vokiečių karių, kurių didžioji dauguma gyvens Rūdninkuose“.

„Rūdninkų giria – ne šiaip specifinė vieta. Šiuo metu tai yra penktas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas. Ir nors kadaise ji buvo viena didžiausių, o per karus ir tarp jų buvo gerokai praretinta, didelę dalį Rūdninkų poligono toliau dengia miškai. Bet čia gali tiek gintis, tiek manevruoti, tiek atakuoti priešą iš didelio atstumo“, - atskleidžiama straipsnyje.

Primenama, kad „čia kurį laiką slėpėsi ir pasalas rusų kariams rengė 1863 m. sukilimo dalyviai – sukilėliai, vadovaujami Teodoro Narbuto sūnaus Liudviko sumušė rusų dalinį, kurio vienam iš karininkų, jaun. lt. Vsevolodui Arbuzovui girioje iki šiol stovi paminklas“. 

Taigiama, esą „rusų bombonešiai, dronai, balistinės raketos „Iskander“ esą gali ištaškyti visą naują vokišką infrastruktūrą Rūdninkuose, kaip ištaškė Javorivo karinę bazę Ukrainoje, pasienyje su Lenkija, 2022-ųjų kovą“.

Pranešama, kad „šūvio atstumas yra reikšmingas kriterijus – jei MARS 3 gali paleisti 300 km šūvio atstumo balistinę raketą „Predator Hawk“, tai Vokietija jau įrodė, kad sistemai galima pritaikyti įvairias raketas“.

Atskleidžiama, kad „planuojamas naujos maždaug 500 km nuotolio raketa RCM² bandymas“.

Teigiama, kad Lietuvos kariuomenė „nuo kitų metų turėtų sulaukti pirmųjų HIMARS sistemų – jau planuojami ir papildomi jų pačių, ir naujos kartos raketų PrSM įsigijimai“.

„Pastaroji raketa gali šaudyti mažiausiai 500 km maksimaliu atstumu, o jos naujausios modifikacijos – 800 ir 1,5 tūkst. km atstumais“, - rašoma analitinėje analizėje.

Perspėjama, kad „į vokiečių ir lietuvių ugnies lauką gali patekti didelė dalis Baltarusijoje ir Kaliningrade esančių pajėgų, kitų strateginių taikinių“.

„Karas Ukrainoje jau nesyk įrodė, kad norint paremti sausumos pajėgų vienetą, nebūtina rištis prie tradicinių doktrininių dogmų“, - informuojama analitinėje analizėje.

Nurodoma, kad „net ir sąlyginai nedidelį sausumos ruožą ginanti brigada gali neprisileisti priešo, esančio tiek Rusijos, tiek Baltarusijos teritorijose“.