Krizė. Lietuvos pakišinėtojai VSD ir URM

Po kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Seimo valdybą dėl iniciatyvos Darių Jauniškį dar kartą skirti LR VSD direktoriumi, patikrinau rytdienos LR Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimo valdybai buvo priminta, kad iki šiol neįvykdytas 2018 m. liepos 26 d. JTO Žmogaus teisių komiteto įpareigojimas Lietuvos Respublikai pašalinti asmenis iš „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimų“, įrašius juos į šiuos grėsmingus dokumentus vien tik dėl jų viešai pasakytos nuomonės, nesutampančios su VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų prie LR KAM (AOTD) nuomone,.

2020 m. balandžio 7 d. Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje ne tik nėra klausimų dėl betvarkės COVID-19 krizės suvaldymo valdyme (taip ir neapsiima niekas valdžioje atsakomybės dėl sprendimų priėmimo, palikę vieną patį bevilitišką Aurelijų Verygą „galinėtis“ su visais šia tema), bet ir akivaizdus įrodymas dėl VSD „globos" Respublikos Prezidentui ir Seimui lygio - Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės projekte D. Jauniškio atsakymams tik į iš anksto pateiktus Seimo narių klausimus (puikiai įsisavinta „geroji“ D. Jauniškio globėjos eks-prezidentės D. Grybauskaitės praktika atsakinėti tik į iš anksto pateiktus net Seimo narių klausimus) skirta 20 min. (10.50–11.10 val.), atleidimui dėl kadencijos pabaigos - 10 min. (11.10–11.20 val.), pritarimui vėl jį skirti VSD direktoriumi“ - 20 min. (11.20–11.40 val.). Krizė.

Tačiau ne mažesnę krizę parodė į „antikrizinę“ darbotvarkę įtrauktas Seimo nario ir URM ministro Lino Antano Linkevičiaus Seimo rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo projektas. Rezoliucija lyg ir skirta Antrojo pasaulinio karo pabaigos neeilinėms metinėms, bet Seimas „Tvirtai remdamas Lietuvos strateginę partnerę Lenkiją ir kitas valstybes sąjungininkes, kurias Rusijos Federacijos siekia apkaltinti prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios“, ruošiasi pasmerkti „Rusijos Federacijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigia Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmenį, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo Slaptuosius protokolus, kurių vaidmuo, pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas istorinių šaltinių“ ir kreiptis „į Europos Parlamentą, Centrinės ir Rytų Europos valstybių parlamentus, tarptautines organizacijas ir tarptautinę bendruomenę kviesdamas nesitaikstyti ir drauge priešintis Rusijos Federacijos vykdomam istoriniam revizionizmui ir skleidžiamai dezinformacijai“.

Norėjosi mūsų URM ministrui priminti 1989 m. gruodžio 24 d. TSRS liaudies deputatų Antrojo suvažiavimo nutarimą „Politinis ir teisinis TSRS-Vokietijos 1939 metų Nepuolimo sutarties įvertinimas“, kuriuo ne tik pripažintas šios sutarties slaptųjų protokolų egzistavimas, bet ir negaliojimas nuo jų pasirašymo momento, ir pamokyti, kaip diplomatiškai panaudoti tokius kozirius siekiant Lietuvai naudos, bet ne priešingo rezultato. Pavyzdžiui, š.š. gegužės 9 d. pagiriant TSRS liaudies deputatų Pirmojo suvažiavimo 1989 m. birželio 10 d. sudarytos komisijos šiuo klausimu darbą. Komisijos, kurioje Lietuvai komisijoje atstovavo Vytautas Landsbergis, Justinas Marcinkevičius, Kazimieras Motieka ir bene daugiausiai nuveikusi Zita Šličytė, ir kuriai vadovauti buvo išrinkti komisijos pirmininkas TSKP CK Politinio biuro narys Aleksandras Jakovlevas ir pavaduotojas – puikus archyvų žinovas - prof. Jurijus Afanasjevas, be kurio paramos būtų buvę sunku išsiversti. Pavyzdžiui sukonstruoti Seimo rezoliuciją dėl šios komisijos atlikto titaniško darbo, vėlėsnio A. Jakovlevo prisipažinimo: „Supratau, jog priimtas nutarimas yra svarbus etapas Baltijos respublikų kelyje į nepriklausomybę“.

Negi siūloma Seimo rezoliucija, L. A. Linkevičiau, pakeisite istoriją, pvz. Lenkijos dalyvavimą Čekoslovakijos teritorijos pasidalinime su hitlerine Vokietija, Lenkijos įvykdytą Vilniaus krašto okupaciją?

Dalykiško atsakymo nesitikiu, nes šiandien pamačiau tik negausioje opozicinėje spaudoje paskelbtą žinią apie JTO Žmogaus teisių komiteto Stebėjimo (Monitoringo) komisijos nurodymą Ukrainai panaikinti amnestiją visiems 2014 m. taip vadinamos Maidano revoliucijos – perversmo žudynių organizatoriams ir vykdytojams. Akivaizdu, kad reikia nukreipti dėmesį nuo tokių nemalonių įvyukių, kuriuose išskirtinai aktyviai dalyvavo, visų pirma, Europos Sąjungai pirmininkavusios Lietuvos tuometinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir aibė jos pasekėjų. Ir nepakeičiamas mūsų užsienio reikalų ministras L. A. Linkevičius.

Vėl ką tik pamatėme ir dabartinės Lenkijos valdžios „didžiabroliškumą“ ir patyčią iš Lietuvos piliečių, neįsileistų į Lenkiją pasienyje su Vokietija, Lietuvos pilietės, kuriai Varšuvoje su mažu vaiku buvo neleista tęsti skrydžio į Vilnių?... Beje, Lenkija iki šiol neišleidžia į Čekiją norinčių sugrįžti šios šalies piliečių, įstrigusių Lenkijoje net su mažais vakais.

L. A. Linkevičiui, Respublikos Prezidentui ir Seimui priminsiu tai, ką privalo žinoti ir ilgametis užsienio reikalų ministras, ir ketvirtus metus dirbantis Seimas, ir pirmus metus dirbantis Respublikos Prezidentas pagal jų kompetenciją – nors Jungtinių Tautų komitetų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau visos priimtos komiteto išvados valstybėje narėje yra įgyvendinamos geros valios principu, kuris išplaukia iš Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės.

Geros valios principo esmė yra tai, kad sutarčių reikia laikytis.

Jau ne pirmą dešimtmetį savo užsienio politikos neturinti ir tik svetimas valias vykdanti Lietuva, kaip Jungtinių Tautų organizacijos narė nuo 1991 m., turėtų žinoti, kad tarptautinėje visuomenėje yra laikomasi nuomonės, kad sprendimų viešumas ir tarptautinis dėmesys gali „priversti“ valstybes pažeidusias asmens teises pakeisti priimtus sprendimus ir įgyvendinti jų prisiimtus įsipareigojimus.

JT Žmogaus teisių komitetas numatė, kad valstybės narės turi suteikti teisinę galią priimtiems sprendimams pasinaudojant visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.

Tad Prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimo valdybai, norintiems Darių Jauniškį dar kartą paskirti LR VSD vadovu, dar kartą priminsiu, kad Lietuvos Respublika iki šiol neįvykdė ir net oficialiai į lietuvių kalbą neišvertė (!) 2018 m. liepos 26 d. JTO Žmogaus teisių komiteto įpareigojimo Lietuvos Respublikai pašalinti asmenis iš „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimų“, įrašius juos į šiuos grėsmingus dokumentus vien tik dėl jų viešai pasakytos nuomonės, nesutampančios su VSD ir AOTD nuomone.

Dėl signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio Seimo nario Audriaus Nako kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Seimo valdybą dėl Dariaus Jauniškio kandidatūros į LR VSD vadovo pareigas sureagavo Seimas. Pranešta, kad šis kreipimasis užregistruotas ir perduotas  LR Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriatui, perduotas svarstyti ir LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pranešta, kad su šiuo kreipimusi supažindintas LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Susiję:

Balandžio 7 d. apie 16 val. LR Seimas smūgiuos Rusijai

Svingas su VSD