Kultūros iškamšų bankrotas

Lietuvos „kultūrtrėgeriai” galėtų užpatentuoti nacionalinį išradimą, kaip lengvai ir greitai sužlugdyti bet kokį europinio masto kultūros projektą.

Paskutinės žinios apie „atimtus“ 8 mln. litų iš „Vilnius’09 – Europos kultūros sostinė“ (toliau – VEKS) projekto biudžeto visiškai nenustebino. Gresia dar didesnis planuotų išlaidų apkarpymas. Šiek tiek sugraudino kančios paženklintas VEKS’o direktorės Elonos Bajorinienės veidas, tačiau neįtikino. Jau kelerius metus – nuo pat paraiškos Europos Komisijai teikimo akimirkos – atidžiai stebint, kaip vyksta „nacionaliniu“ paskelbto europinio projekto rengimas, labai nenustebintų ir visiškas šio projekto bankrotas. Gal netgi tai būtų į naudą Lietuvai, nes smalsučiai turistai tikrai sureaguotų į tokią intriguojamą Europos kultūros sostinės naujieną ir 2009–aisiais suplūstų į Vilnių apžiūrėti tuščiavidurių kultūrinių iškamšų. Požiūrių skirtumai Gruodžio 2–ąją į spaudos konferenciją Vilniuje atvykęs austriškojo projekto „Linzas’09 – Europos kultūros sostinė“ pagrindinis meno direktorius šveicaras Martinas Helleris atvežė daugybę leidinių anglų kalba apie 2009–ųjų kultūros sostinės renginius Lince. Spalvingi sieniniai plakatai vaikams, specialios Linco’09 turistinės knygelės, į festivalius ir Naujųjų metų sutikimą kviečiantys lankstinukai, įvairaus dydžio ir pavidalo visų metų renginių programos. Tarp jų – įspūdingo formato albuminė 287 puslapių „Linco’09 –Europos kultūros sostinės“ renginių knyga anglų kalba. Beje, jau trečioji tokia, papildyta ir galutinai sustygavus visų metų programą. Iki tol 2008–aisiais austrų komanda išleido net du įžanginius reklaminius Linco projekto leidinius. Vieną jų – 230 puslapių knygą – sklaidžiau spalio 24–ąją, ją Austrijos ambasadoje įteikė į Vilnių atvykęs vienas iš Linco projekto meninių direktorių Airanas Bergas. Mat jau buvo reklamuojami įvadiniai renginiai nuo pat 2008–ųjų rudenio. Reikia pripažinti, kad gruodžio 2-ąją šie austrų leidiniai, ypač didžioji programų knyga, lietuvių VEKS’o komandą pavertė visiškais nevykėliais, o jautresnius žiniasklaidos atstovus privertė tautiškai kukliai susigūžti. Žinoma, galima arogantiškai pareikšti, kad taupome popierių... Bet štai, užuot pateikęs reklaminius leidinius pasauliui, „Vilnius’09 – Europos kultūros sostinės“ direktoratas išdidžiai įgyvendino Ostapo Benderio vertą projektą. Per 100 tūkstančių litų iš savo programinio biudžeto skyrė privačių viešbučių, maitinimo įstaigų, taksi aptarnaujančio personalo mokymui – maloniai nusišypsoti užsienio svečiui ir kuria nors kalba ištarti hipnotizuojamą frazę, kad Vilnius 2009–aisiais yra Europos kultūros sostinė. Argi ne originalu? Jokių popierinių šiukšlių. Be to, užsieniečiai aukštųjų technologijų amžiuje bus maloniai supažindinti su itin savita tūkstantmete LT tautosakos tradicija „iš lūpų į lūpas“. Ambicijos vietoj nuolankumo „Linco’09 – Europos kultūros sostinės“ visų metų programos knygoje, be smulkių 2009–ųjų renginių aprašymo, yra pateiktos preciziškai sudarytos kiekvieno mėnesio kalendorinės renginių lentelės – kada, kur ir kas. Sausio mėnesį – 22 renginiai, vasarį – 29, kovą ir balandį – po 37, gegužį ir birželį – po 53 ir taip toliau iki pat metų pabaigos... Muzikos ir teatro scenose pasaulinės premjeros, dailės, literatūros, konceptualiųjų menų įspūdingi renginiai, susitikimai, konferencijos, pokalbiai, ekskursijos su įžymybėmis ir apie miesto įžymybes. „Atgimimo“ kalbintas Linco projekto vadovas M.Helleris paaiškino, kad jiems taip pat yra svarbu bendradarbiavimas su viešbučiais ir restoranais. Jis pats asmeniškai tik atvykęs 2005–aisiais į Lincą labai kritikavo nemokšišką aptarnavimą. Tačiau jų mokymui M.Helleris pasitelkė kitą strategiją – poveikį ir bendradarbiavimą per profsąjungas. Dabar Linco kultūros sostinė jau turi bendradarbiavimo sutartis su 40 viešbučių ir restoranų. M.Helleris džiaugėsi, kad projekto komanda šiandien skaičiuoja 250 oficialius „Linco draugus“, kuriems suteikta galimybė viešai naudoti šį garbingą vardą. Neabejotina Linco projekto ir už jį atsakingos komandos sėkmė slypi jo vadovo šveicaro Martino Hellerio atsakyme į „Atgimimo“ klausimą, kaip ir kodėl jis tapo pagrindiniu Linco kultūros sostinės meno direktoriumi. 2005–aisiais pakviestas dalyvauti konkurse užimti vadovo pareigas M.Helleris pateikė savo tris būtinas sąlygas konkurso organizatoriams ir Linco valdžiai. Pirmoji – visiška kūrybinė nepriklausomybė, antroji – projekto biudžeto garantijos, trečioji – jo laisvė renkant komandą. M.Hellerio sąlygos buvo visiškai patenkintos. Jau prieš dvejus metus buvo pasirašyta „Linco’09 – Europos kultūros sostinės“ biudžeto garantija. O jis pats ir jo surinkta entuziastingų profesionalų komanda iki šiol turėjo visišką kūrybinę laisvę. Graudi VEKS’o impotencija Lietuvoje apie tokias intelektualiai ir kūrybiškai motyvuotas konkursines aukštumas kultūros srityje šiandien neįmanoma net svajoti. Bent man neteko girdėti, kad kur nors į kokią svarbesnę poziciją būtų atkakliai ieškoma gebančio ir išmanančio asmens. Spėju, kad austrų konkurso kriterijus perkėlus į Vilnių turbūt prieš tokį akibrokštą sukiltų pusė Lietuvos. Juk būtų pažeista šventa kuklumo prerogatyva! Po LT padange privalu nuolankiai džiaugtis gražiai skambančiomis pareigomis ir dar labiau – siūlomu atlyginimu. Argi ne tokia yra kiekvieno lietuvio siekiamybė? Kokios dar ambicijos, sąlygos ar įžūlūs reikalavimai malonės teikėjams?! Tik štai tada nutinka taip, kad tautiškai surinktas VEKS’o direktoratas neturi ne tik pinigų, bet ir kūrybinių gabumų sukurti patraukliai originalią Europos kultūros sostinės programą. Kartu su Linco atstovais gruodžio 2–ąją spaudos konferencijoje dalyvavusi „Vilnius’09 – Europos kultūros sostinė“ direktorė Elona Bajorinienė ir jos komanda jokiais leidiniais ir geromis naujienomis pasigirti negalėjo. Ir visai dėl to neišgyveno. Tiesa, „Atgimimo“ pakalbinta VEKS‘o vykdomoji direktorė Dalia Bankauskaitė tvirtino kažkur esant kažkokius VEKS’o 2009–ųjų renginių leidinius, tik pati jų neturėjo, bet tvirtai pažadėjo kaip galima greičiau atsiųsti tiesiai į redakciją. Dar Bankauskaitė patikino, kad po savaitės iš spaustuvės laukia atvežant visų metų programos pagrindinio leidinio. Deja, iki šiol „Atgimimo“ redakcija žadėtų leidinių iš VEKS’o būstinės nesulaukė. Tačiau kolegė prieš porą dienų parsinešė neįtikėtinai mažo formato trumputį 2009–ųjų VEKS’o renginių kalendorių. Ar šio leidinio taip laukė iš spaustuvės D.Bankauskaitė? Vis dėlto nusprendžiau pasivaikščioti po miestą ir likus trims savaitėms iki „Vilnius’09 – Europos kultūros sostinė“ pradžios paieškoti bent kokios renginių reklamos. Deja, jokių informacinių leidinių apie renginius neradau. Tiesa, išskyrus sunkiai pastebimą su VEKS’o logotipu „atvirukinį“ suvenyrą anglų kalba, pranešantį, kad 2009–aisiais Vilnius taps Europos kultūros sostinė. Lyginant su Linco kultūros sostinės reklaminiais informaciniais leidiniais VEKS’o komanda parodė katastrofišką impotenciją. Apie kokius 800 renginių Vilniuje 2009–aisiais kalba VEKS’o direktorė? Kur jie yra paskelbti? Kas ką apie juos žino? Gal visai ne be reikalo buvo atsisakyta dar 100 „nereikšmingų“ renginių ir sutaupyta 8 mln. litų, t.y. 12 proc. viso biudžeto? Ar tik nebus teisus ironiškai šyptelėjęs Linco projekto direktorius M.Helleris, kad geriausias „Vilniaus’09 – Europos kultūros sostinės“ projektas yra haiku eilėraštukai. Įdomu, kiek jie kainavo? Spėju, kad lengvai galima sutaupyti ir visus 50 proc. VEKS’o biudžeto. Vis tiek apie jokius „Vilnius’09 – Europos kultūros sostinės“ renginius nei Lietuvoje, nei pasaulyje niekas nežino. Ir iki šiol neaišku, kokiu pagrindu 2009–ųjų VEKS’o biudžeto pinigai – beveik milijonas litų – buvo išleisti komerciniam islandų dainininkės Bjork koncertui 2008–ųjų birželį. Be to, sklando gandai, kad labai jau apgailėtinas buvo... Gal išradingoji VEKS’o komanda nusprendė juo pati save apdovanoti? Kam laukti dar metus ir kiekvienam mėnesiui planuoti po 50 renginių, tai pernelyg sudėtinga... O jei kam nors reikia Europos kultūros sostinės renginių 2009–aisiais, juk galima nuvažiuoti į Lincą! Belieka prisipažinti, kad tą ir ketinu daryti. Pernelyg skaudu bus matyti gimtajame mieste bankrutavusios Europos kultūros sostinės butaforiškas iškamšas.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]