Sutaupysime perkėlę rugsėjo 1-ąją, sutaupysime atleidę 1100 pensinio amžiaus mokytojų, jau sutaupėme uždarę 9 mokyklas ir atleisdami ten dirbusius pedagogus. Per mažai sutaupėme? Niekis, dar ne vieną mokyklą uždarysime ir dar sutaupysime. Kam tokia Švietimo ir mokslo ministerijos politika naudinga? Vaikams, mūsų ateičiai? Ar normali šeima, kuriai rūpi vaikų ateitis, sugalvotų savo biudžetą skirstyti taupydama jų gerovės sąskaita? O valstybė? Gali...
Bet ar sutaupysime, kai reikės atleistiesiems pedagogams mokėti pašalpas? O juk pašalpoms pinigų bus! Nes valdžia ką tik nutarė šių metų biudžete numatytas išmokas vaikams sumažinti 12 milijonų litų ir šiuos pinigus skirti socialinėms išmokoms bei kompensacijoms mokėti. Nors tuo pat metu vyksta kova su pašalpas gaunančiais nesąžiningai piliečiais. „Fantastiška“ politika, ekonomika ir valdymas!
Puikus ir „verslininkiškas“ ministro Gintaro Steponavičiaus požiūris. Anot jo, per pastarąjį laikotarpį mokyklų skaičius, lyginant su mokinių skaičiumi, mažėjo lėčiau: mokinių sumažėjo 25 procentais, o mokyklų - 15 procentų. Ar tikrai mokyklų nuošimtis turėtų mažėti tiek pat, kiek mokinių? Švietimą ministras palygino su UAB - „kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje: bankrutuoja įmonės, užsidaro kažkokios kitos įstaigos, dalis žmonių netenka darbo“... Bet juk būtent tokio požiūrio vaisiai Lietuvoje – akivaizdūs. Ar jus dar nustebino žinia apie dvylikametę Mažeikiuose, kuri grasino nušokti nuo stogo? Tai Lietuvos kasdienybė. Jaunimas neturėdamas veiklos žudo, žudosi, tyčiojasi. Ar mums priimtina tokia taupymo kaina? Katastrofiškai trūksta užklasinės veiklos ir užsiėmimų. Tad gal, užuot atleidinėjus mokytojus, vertėtų klasėse mažinti vaikų skaičių, kad mokytojas galėtų skirti kiekvienam daugiau dėmesio ir nebūtų priverstas plėšytis trisdešimties vaikų chaose? Gal papildomai duokime jiems darbo popamokinėje veikloje? Gal tada vaikas pasijus svarbus ir nereikės jam lipti ant stogo? O gal dar ir algas mokytojams padidinkime, kad jie galėtų jaustis oriai? Gal tada mokytojas į darbą eis ne įsitempęs ir piktas, o nešdamas gėrį, šilumą ir patriotiškumą?
Labiausiai piktina tai, kad juk visai neseniai per visą Lietuvą nuskambėjo Švietimo ministerijos lėšų švaistymo skandalas, o čia staiga pranešama: pasišvaistėme – sutaupysim. O gal valstybė galėtų pati kiek prasivalyti ir uždaryti nereikalingas ministerijas, susisiaurinti savo biurokratinį aparatą ir atleisti ten dirbančius pensininkus? Nors tikrai nenorėčiau taip įžeisti garbaus amžiaus žmonių, kaip išdrįso G. Steponavičius, radęs itin „gražią“ formą viešai atleisti visus mokytojus, kuriems virš 60 metų – mielieji, į darbą neateikite, tai „gera proga atsisveikinti“. Esu sukrėsta dėl tokios viešai demonstruojamos nepagarbos žmogui, kuris visą savo gyvenimą atidavė vaikams, man tai nuskambėjo kaip diskriminacija, žmogiškojo orumo įžeidimas. O koks, manote, bus tokius žodžius girdėjusio moksleivio požiūris į vyresnio amžiaus pedagogą? Ar taip ugdoma pagarba mokytojui?
Vis liberalėjantis mąstymas agresyviai brukasi ir į švietimo sistemą, vaikų ugdymą. Vaisius parodys ateitis, bet manau, kad jie bus kartūs. Pinigų galbūt sutaupysime, tačiau viskas turi savo pasekmes. Trumparegiški veiksmai, kai nematoma problemos visuma, daro didžiulę žalą visų mūsų ateičiai. Ką duosi – tą gausi. Šiandien Lietuva vaikui, moksleiviui, jaunimui skiria per mažai rūpesčio, bet kaskart atima dar daugiau. Ar dėl tokio taupymo, lengva ranka nurėžiant tai, kas skirta vaikams, mums nebus pateikta baisi sąskaita - dar labiau padidėję savižudybių, nusikaltimų ir emigracijos skaičiai?
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
