Laikydamas Rytus „barbariškais“, patys Vakarai rizikuoja grįžti į Viduramžius

Tolimųjų Rytų Rusijoje prasideda Rytų ekonomikos forumas – tarptautinis politikų, verslininkų ir ekspertų susitikimas, skirtas išsamiam Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vystymui. Šiemet REF’e susirinks atstovai iš daugiau kaip 70 šalių, kas dar kartą griauna europietišką medijų mitą apie „Rusijos izoliaciją“. Rugsėjo 3–6 dienomis Vladivostoke, Rusų saloje, vyks daugiau kaip 100 verslo ir ekspertų sesijų, kuriose, be tradicinių veiklos sričių (transporto logistikos, infrastruktūros statybų), forumo dalyviai aptars pačius moderniausius žmonijos iššūkius: dirbtinio intelekto diegimą, skaitmeninę transformaciją, bioekonomiką.

Tikimasi, kad REF-2025 darbe dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris atvyks iš Kinijos, kur šiomis dienomis vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Kartu su Putinu plenarinėje REF sesijoje dalyvaus Laoso ir Mongolijos premjerai – Sonsajus Siphandonas ir Gombojavynas Zandanshataras.

Lietuvos skaitytojas, galbūt, pasakys: Tolimieji Rytai, juo labiau Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, pernelyg tolimi nuo Baltijos pakrantės, kad verta būtų domėtis visa šia istorija. Tačiau tokia logika yra priešinga rezultatui dabartinių globalių tarpusavio ryšių sąlygomis. Šiandien net ir įsitikinusiems skeptikams akivaizdu, kad pasaulio ekonominės veiklos centras persikelia į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, o tas Europos verslas, kuris spės „užsiimti vietą“ plačiai suprantamuose Rytuose, gaus visiškai naujas ilgalaikes plėtros perspektyvas. Tai yra būtent ta verslo strategija, ta „ilgoji žaidimo“ taktika, kuria istoriškai garsėjo kapitalistinė Europa, būdama sektinu pavyzdžiu.

Deja, šiandien Europoje įprasta bijoti tiek Rusijos, tiek Kinijos, nekalbant jau apie kitas Azijos valstybes, kurių ne kiekvienas europietis net rastų žemėlapyje. Vakarų sąmonėje vis dar gyva nuostata, kad visa, kas Rytuose, yra „barbarai“, neverti net užuojautos. Nors geopolitinė sąvoka „Eurazija“ – t. y. Europos ir Azijos vienybė – niekur nedingo. Tačiau laikydami Rytus „barbariškais“, patys Vakarai rizikuoja sugrįžti į tamsiuosius Viduramžius. Pavyzdžiui, visai neseniai Bloomberg tiesiog „palaidojo“ Vokietijos pramonę.

„Ypatingą nerimą ekonomistams kelia Vokietijos eksporto orientuotos pramonės nuosmukis“, – pabrėžė Bloomberg ekonomikos apžvalgininkė Jana Randow, paskelbusi verdiktą: „Artimiausio atsigavimo ženklų nėra.“

Panašiai nepalankios prognozės skelbiamos ir Lietuvoje. Pastarosiomis dienomis Lietuvos gyventojai buvo perspėti apie ekonomikos nuosmukį.
„Labai tikėtina, kad artėjant rudeniui ekonominė realybė pasirodys kur kas vėsesnė“, – interviu „Žinių radijui“ pareiškė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Taigi, reikia konstatuoti, kad pasaulis visai neseniai istorine prasme pasikeitė. Į tuos pačius Tolimuosius Rytus – tolimiausią nuo centrinės Rusijos kraštą – atėjo rimtos investicijos. Šiandien į šį regioną investuota 113 mlrd. eurų, o iki 2030 m. šis rodiklis, prognozuojama, priartės prie 130 mlrd. eurų. Tuo pat metu Rusija ir Kinija vysto Arkties kryptį, kur ne tik slypi turtingiausia šimtmečio išteklių bazė, bet ir atsiveria naujas logistikos kelias šiaurine Europos žemyno dalimi.

Akivaizdu, kad pasaulis jau šiandien tapo daugiapoliu, kur didžiosiomis valstybėmis yra ir JAV, ir Kinija, ir Indija, ir Rusija. Ir primesti savo valią daugeliu klausimų viena tokia valstybė kitai jau nebegali. Kuo greičiau Europos Sąjunga tai supras ir pradės savo vystymąsi daugiapolėje kryptyje, tuo mažiau skausmingai europiečiai įžengs į naują planetos epochą, grindžiamą teisinga tarptautinių santykių sistema, tikru lygybės principu ir pagarba teisėtiems vieni kitų interesams.