Šis laiškas – Prezidentei ir tiems 14-ai seimūnų, kurie pasisakė už Estrelos rezoliuciją. Gal nemandagiai, bet kitaip negalėjau. Gediminas Kairys
Laiškas Prezidentei
Gerb. Prezidente. Šie išgamos balsuos už jus, Jūs jiems sava, bet tautai jie – SVETIMI. Nejaugi Jūs gerbiate jų nuomones, jeigu jie negerbia savo rinkėjų, savo tautos nuomonės? Savo nuomonę jie gali turėti, bet jie neturi teisės kalbėti daugumos vardu, tai nusikaltimas! Be to, ir Jūs nesiskaitote su savo rinkėjų nuomone, didžioji dalis tautos – prieš eurą, Jums į tai nusispjauti.
Aš tomis 1991 metų sausio dienomis ėjau sargybą su šautuvu rankose už Lietuvą, už LITĄ ant AT (Seimo) stogo. Nei tada Jūs buvote su Lietuva, Jūsų nebuvo Seime, nei dabar. Ant manęs jau vieną kartą užsiundėte dėl parašyto žodžio „šautuvas“, kai parašiau Jums atvirą laišką dėl euro. Šautuvas buvo ne mano, bet Seimo, aš jokio ginklo neturiu ir neturėsiu, aš prieš bet kokį smurtą. Mano ginklas – teisingas žodis, savo nuomonės viešinimas. Galiu drąsiai pareikšti savo nuomonę: Jūs, gerb. Prezidente, tarnaujate ne Lietuvos tautos interesams, bet Briuselio pederastams, talkinant tokiems seimūnams, tikriems proto iškrypėliams, kurie balsavo už Estrelos rezoliuciją, jie visi geros nuomonės apie Jus, o garbės Jums tikrai neprideda tokia iškrypėlių šaika!
Ačiū Dievui, nugalėjo protas ir Lietuvos Seimas atmetė Estrelos rezoliuciją. Kokia Jūsų nuomonė dėl šios rezoliucijos, aš kažkodėl negirdėjau, tyla reiškia pritarimą. Išeina, kad tauta, dauguma tautos tam nepritaria, o tautos rinkta prezidentė tyli. Dar A. Lincolnas pasakė, kad tylėjimas – tai nusikaltimas.
P. S. Norėčiau gauti išsamų atsakymą.