Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla kabos apie emigraciją. Organizuojami simpoziumai, nuolatos pasirodo straipsniai spaudoje, šią temą dažnai aptaria net televizijos.
Sunku pasiginčyti – emigracija tikrai svarbi tema.
Bet ar viskas yra taip blogai, kaip teigia dažnas šia tema diskutuojantis diskusorius? Apie tai ir norėčiau išsakyti savo mintis.
Esu gimęs Lietuvoje, Dzūkijoje, nedideliame Musteikos kaimelyje. Aukštuosius mokslus baigiau Vilniuje, todėl save laikau ne tik kaimo, bet ir miesto žmogumi.
Iš Lietuvos ieškoti turtingesnio gyvenimo išvykau dar 1993 metais, kai Lietuvos gatvėse siautėjo banditizmas, buvo papirkinėjami ir šaudomi verslininkai.
Apsigyvenau Norvegijoje ir ten praleidau visą likusį laiką iki šiol.
Todėl jaučiuosi turįs teisę pasakyti – lietuviai, baikite dejuoti. Argi jūs nematote skirtumo tarp tarybinės ir laisvos Lietuvos? Ar jūs nematote, kad Lietuva įsiliejusi į ne bet kokių, o pačių civilizuočiausių Europos Sąjungos šalių elitą?
Jokios naujienos čia nėra, emigracija – tai žmonių mobilumas. Mes turime priprasti prie pasikeitusio pasaulio. Tai realybė, kuri duoda daugiau naudos, negu mes galime pagalvoti. Ir nereikia visko nurašyti globalizmui.
Sakoma, kad kiekvienas lietuvis yra krepšinio treneris. Bet ar kiekvienas treneris yra lietuvis, jeigu jis pasirinko emigraciją? Tai atviras klausimas. Ir jis dar liks ne vieneriems metams.
Grįš ar negrįš emigrantai – klausimas populistinis, tad kam spėlioti? Negi esame dievai, kad atsakytume į tokius klausimus? Juk emigruoja lietuviai, jie ir liks lietuviai, kad ir kas benutiktų.
Kitas dalykas, ar daug emigrantų sugrįš be jokio intereso vien iš patriotizmo paskatų? Manau, sugrįš, tai laiko klausimas.
Dar vienas galvosūkis – ar tik ne pinigai vilioja emigrantus į svečias šalis? Atsakymą turbūt žino kiekvienas: taip, emigrantus pirmiausia vilioja pinigai. Nepasisekus daugiau uždirbti Lietuvoje, kiekvienas žmogus veržiasi į turtingesnes šalis. Tai normalus, gyvenimiškas instinktas. Tik kur tada lieka Lietuva?
Tačiau aš lieku optimistas. Lietuva yra kaip niekada stipri, nors ir su savais trūkumais. Tačiau tuos trūkumus žaboja valdžia, tam ji ir yra išrinkta.
O pabaigti norėčiau prezidentės žodžiais: „Užkirsti kelią perkamai demokratijai gali tik mūsų visų pilietiškumas.“
Ką tuo norėjo pasakyti prezidentė? Norėjo pasakyti tai, kad nuo kiekvieno mūsų asmeniškai priklauso valstybės ir tautos likimas. Nepasiduokime. Išgirskime šalies vadovę. Socialinius reikalus išspręsime. Svarbiausia neišduokime TĖVYNĖS. Protai nuteka visur, Lietuva – ne išimtis.
Laiškus siųskite el. p. [email protected] arba paprastuoju paštu Kanto al. 3-103, Vilnius