2024 m. kovo 1 d.



 

Laisvės plytų kelias

Paskelbta: 2010-08-06 04:33 Autorius: ekspertai.eu

Projektas „Laisvės (plytų) kelias“ mutavo iš neįvykusio Lukiškių aikštės projekto „Laisvė“. Skirtumas tarp šių dviejų projektų tik tas, kad plytų laisvės projekte papildomai atsirado tris spalvos – žalia, geltona, raudona, o Lukiškių laisvė buvo pilkos spalvos (foto palyginimui puslapio apačioje).

Plytų kelias2010 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė besiruošdama Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dvidešimtmečiui priėmė nutarimą Nr. 83 "DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DVIDEŠIMTMEČIO PAMINĖJIMO RENGINIŲ PLANO", kuris skambėjo taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. XI-445 „Dėl 2010 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais“ (Žin., 2009, Nr. 128-5533) 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių planą (toliau – Planas).

2. Pasiūlyti savivaldybėms, Lietuvos bankui, Generalinei prokuratūrai, Lietuvos mokslų akademijai, viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijai, Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijai, Lietuvos keliautojų sąjungai, Lietuvos specialiosios olimpiados komitetui, Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, sporto veteranų asociacijai „Penki žiedai“, Šv. Mykolo labdaros ir paramos fondui dalyvauti įgyvendinant Plane nurodytas priemones.

3. Nustatyti, kad Plane nurodytos priemonės vykdomos pagal šalies finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

4. Kviesti tradicines Lietuvos religines bendruomenes ir bendrijas, valstybės pripažintas religines bendrijas prisidėti prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo.

Ministras Pirmininkas                                                            Andrius Kubilius
Kultūros ministras                                                                Remigijus Vilkaitis"

Nutarimo priede buvo išvardintas paminėjimo renginių planas susidedantis iš 63 priemonių (visą įspūdingą priemonių ir jų vykdytojų sąrašą galima pamatyti ČIA).


Nepriklausomybės šventės finansai

Ekspertai.eu pasidomėjo, kiek pinigų šiai šventei pasiskyrė Vyriausybė ir paprašė visą tai detalizuoti. Deja, kaip dažniausiai nutinka, klausimas apie pinigus valdžios institucijoms būna pats sudėtingiausias iš visų.

Vyriausybė pranešė, kad šiam reikalui buvo atseikėtas 1 milijonas 600 tūkstančių litų. Tačiau tuo pačiu informavo, kad detalizuoti kiek ir kam konkrečiai skirta pinigų yra neįmanoma.Vyriausybės rezervo fondas panaudojamas tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės biudžeto projektą. Pinigai skiriami stichinių nelaimių ir katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms svarbioms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.

Tuo labiau, kaip pabrėžė Vyriausybės atstovai, kad 1 milijonas 600 tūkstančių litų suma taip pat nėra tiksli, kadangi atskirai kiekvienam renginio punktui atskiros institucijos (ministerijos, departamentai ir kt.) skyrė papildomus pinigus, todėl bendros šventimo sumos, t.y. kiek konkrečiai milijonų į šventę investuota nėra žinoma ir tam nustatyti nebėra jokių galimybių. Savaime suprantama pinigai šiai šventei buvo paimti ne iš kur kitur, o, tradiciškai tokiais atvejais, iš neišsenkamo Vyriausybės rezervo fondo.

Žinia, Vyriausybės rezervo fondas panaudojamas tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės biudžeto projektą. Pinigai skiriami stichinių nelaimių ir katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms svarbioms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.

Į klausimą kodėl ir kuo remiantys vyriausybė šventei skyrė būtent tiek pinigų, o ne daugiau ar mažiau, buvo atsakyta kad skyrė tiek kiek skyrė.

Ne visi sulaukė Vyriausybės siūlymo

Šis Vyriausybės nutarimas sukėlė ir daugiau klausimų. Nėra iki galo suprantama, kodėl pagal šį Vyriausybės nutarimo antrą punktą, kuris siūlė „savivaldybėms, Lietuvos bankui, Generalinei prokuratūrai, Lietuvos mokslų akademijai, viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijai, Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijai, Lietuvos keliautojų sąjungai, Lietuvos specialiosios olimpiados komitetui, Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, sporto veteranų asociacijai „Penki žiedai“, Šv. Mykolo labdaros ir paramos fondui dalyvauti įgyvendinant Plane nurodytas priemones“,

o nebuvo pasiūlyta

Vidaus reikalų ministerijai, FNTT, Lietuvos kaimo turizmo asociacijai, Lietuvos jaunimo krepšinio sąjungai, Lietuvos sporto draugijai "Nemunas", Vilniaus universitetui, vaikų užimtumo klubui "Šachmatas", benamių šeimų anoniminei sanglaudai "Anonimas", sportinių šokių lygai "Paskutinis senjoro judesys", Atviros visuomenės instituto Pagalbos fondui Lietuvoje vadovaujamui Elonos Bajorinienės ir Lietuvos greitojo ėjimo megėjų asociacijai taip pat dalyvauti įgyvendinant Plane nurodytas priemones?

Plyta – išraiškingas simbolis

Minėto Vyriausybės nutarimo 60-as punktas skelbia: „paremti skulptoriaus T. Gutausko iniciatyvą sukurti skulptūrinę kompoziciją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti“.

Kaip jau minėta, kokia suma nutarta paremti šia skulptūrinę kompoziciją pati Vyriausybė teigė nežinanti ir patarė kreiptis į pačius autorius.Plytų kompozicija deramai papildys nacionalinio stadiono, vamzdžio ir būdos šalia Nėries upės meninės kolekcijos sąrašą ar bus taurus atminimo ženklas sunaikintai Lietuvos kino studijai, nušluotam nuo žemės paviršiaus Rusų dramos teatrui ir kitiems atkurtos Nepriklausomybės metu į nebūtį išėjusiems ar naujai kuriamiems (Valdovų rūmai) kultūros ir paveldo objektams.

Statinys iš plytų pavadinimu „Laisvės kelias“ susilaukė įvairių vertinimų. Pasigirsta nuomonių, kad "ėjome į laisvę, o atsitrenkėme į plytų sieną" ir panašiai (paskaityti šimtus žmonių komentarų apie šį kelią galima ČIA).

Tačiau beveik nėra abejonių, kad geltonai žalių ir raudonų plytų kelias bus nors ir nedidelis, bet dar vienas gražus laikmečio simbolis, kurių Vilnius turi apsčiai. Plytų kompozicija deramai papildys nacionalinio stadiono, vamzdžio ir būdos šalia Nėries upės, meninės kolekcijos sąrašą ar bus taurus atminimo ženklas sunaikintai Lietuvos kino studijai, nušluotam nuo žemės paviršiaus Rusų dramos teatrui ir kitiems atkurtos Nepriklausomybės metu į nebūtį išėjusiems ar naujai kuriamiems (Valdovų rūmai) kultūros ir paveldo objektams.

Plyta - išraiškingas simbolis. Nemažai atkurtos Lietuvos Respublikos didžiųjų finansinių aferų susijusios būtent su statybomis, o tiksliau su infrastruktūriniais objektais, dauguma – „nacionaliniais“. Per tokių objektų statymą, atstatymą ir renovavimą, atkūrusieji ir valdantieji šią valstybę plovė ir plauna įspūdingas sumas valstybės pinigų. Ir tame nėra nieko nuostabaus: juk jie atkūrė šią valstybę ir valstybė jiems atsilygina.

Būkime optimistai

Tačiau nesinori įžvelgti vien neigiamų dalykų visoje šventėje ir plytų kompozicijoje, todėl pabaigsime vieno internetinio portalo redakcijos skilties žodžiais:

„Kaip ir Baltijos kelias 1989-aisiais, taip ir Laisvės kelias yra daugiau nei vien siena iš darbo rankų plytų, prie kurios galima nusifotografuoti. Jo unikalumas tas, kad ši idėja atsirado lygiai kaip ir Baltijos kelias – spontaniškai, kažkur apačioje, toli nuo valdžios, politinių rietenų ir net atokiau korupcijos šešėliais pridengtų valstybės ir/ar ES fondų remiamų kultūros projektų, kuriuose aptakių frazių – daugiau nei meno. Kad ir koks būtų Laisvės kelio mūro ilgis – daug svarbiau už patį mūrą yra noras pažadinti tas patriotizmo kibirkštėles, nuo kurių kadaise žibėjo mūsų, stovinčių Baltijos kelyje, akys.“

Pridursime - Laisvės (plytų) kelio mūro ilgis būtų kur kas didesnis, jei pinigai šiam simboliui Vyriausybė būtų skyrusi ne tik iš Vyriausybės rezervo, bet ir iš privatizavimo fondo papildomu Vyriausybės nutarimu Nr. XX.

Plytų kelias

P.S. Įdomi detalė - projektas „Laisvės (plytų) kelias“ mutavo iš neįvykusio Lukiškių aikštės projekto „Laisvė“. Skirtumas tarp šių dviejų projektų tik tas, kad plytų laisvės projekte papildomai atsirado tris spalvos – žalia, geltona, raudona, o Lukiškių laisvė buvo pilkos spalvos. (Apie Lukiškių "Laisvės" koncepciją galima paskaityti ČIA.) Iš kitos pusė žiūrint, koks skirtumas kur ir kokios spalvos tas plytas sudėti, juk esmė ne tame.

Žinių radijo liepos 13 d. pokalbių laidos, apie mutavusį laisvės kelią, galima pasiklausyti ČIA.

Laisvė

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi