Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungos (ES) dešimtmetį, konservatorė, 10 metų išdirbusi ES parlamente Laima Andrikienė paaiškino, kuo skiriasi 2004-ųjų ir 2014-ųjų Lietuva.
„Kuo skiriasi 2004-ųjų ir 2014-ųjų Lietuva? Sakysite: Lietuvoje mūsų yra dar mažiau nei buvo tada, prieš dešimtį metų, ir būsite teisūs. Sakysite: Lietuvoje beveik nebeliko lietuviškų bankų, šioje srityje dominuoja skandinavai. Sakysite: daugumos žmonių pajamos yra menkos, pragyventi sunku, kitose šalyse žmonės gyvena geriau ir t. t. Sakysite: nuo kitų metų Lietuva turės eurą, o daugelis lietuvių net nėra matę kaip tas pinigas atrodo, tai kuo čia džiaugtis? Nesiginčysiu, nes tai tiesa“, – teigia L. Andrikienė.
Tuo pačiu politikė ir išvardina privalumus, kuriuos dabar turi Lietuva būdama ES nare.
„Pirmiausia derėtų paminėti ES teisės perkėlimą, ES teisės viršenybę Lietuvoje ir su tuo susijusius mūsų gyvenimo pasikeitimus. Pirmiausia dėl pasikeitusios teisinės bazės, ES teisės galiojimo mūsų teisinėje sistemoje atsirado daugiau tvarkos ir nuoseklumo“, – nurodo konservatorė.
Politikė pabrėžė, kad 2007-2013 metais Lietuvai skirta ES finansinė parama sudarė 35 milijardus litų, ir lyginant su mūsų valstybės biudžetu tai buvo labai ženkli parama.
„Per pirmąjį narystės dešimtmetį ES finansinė parama Lietuvai sudarė 42 milijardus litų. ES struktūrinių fondų lėšos, ES regioninės politikos įgyvendinimas Lietuvoje, davė akivaizdžiai matomus rezultatus: mokyklų, ligoninių, kitų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų išvaizda, infrastruktūra labai pasikeitė. Važinėjant po Lietuvą į akis krenta išgražėjusios renovuotos mokyklos, ligoninės ir poliklinikos, socialinės globos namai ir centrai, teismų pastatai, miestų ir miestelių kultūros centrai, modernios bibliotekos, savivaldybių administracijos ir seniūnijos. O prasidedantis naujasis finansinis laikotarpis – 2014-2020 m. – Lietuvai atneš dar mažiausiai 44 milijardus litų ES finansinės paramos“, – priminė Europos Parlamento narė.
Dar viena labai svarbi kokybinė slinktis, pasak politikės, įvykusi mūsų visų gyvenime per pirmąjį narystės ES dešimtmetį, yra europinės tapatybės formavimasis.
„Mes vis labiau tolstame nuo posovietinės realybės, Kovo 11-osios Lietuva tampa vis „labiau Europa“, – įsitikinusi konservatorė.
Susiję:
Bendradarbiavimas su KGB Lietuvoje nėra nuodėmė
Naujausi
Blinkevičiūtė, Skvernelis ir Žemaitaitis tvirtai įsipareigojo Ukrainos pergalei ir atstatymui
19 Visas koalicinės sutarties tekstas
Naujausi komentarai
Tendencija
IP 83.176.176.165 | 21:10:16
Dabar už baubsmę trems ne Sibiran, o sunkiųjų darbų į Ukrainos atstatymą....
sapožnik
IP 2a0b:f4c2:3::83 | 20:48:15
taip jau ir kėsinosi nužudyti, aha ... gal žmogus tik norėjo apmyžti prezidentą ... kaip ir visą lietuva tą patį nori padaryti......
Xxxx
IP 2a00:1eb8:c297:d922:30e0:6fb7:a136:2ca1 | 20:38:16
NIEKADA NEUŽMIRŠK: sutikęs Nausėdą - DUOK Į SNUKĮ....