Latvijoje nesidomima natūralizacija

Latvijoje be pilietybės gyvenančių asmenų susidomėjimas natūralizacijos galimybe visada buvo mažesnis, nei tikėtasi. Šiuo metu nėra galimybių sudominti žmones laikyti pilietybės egzaminą, sakė naujienų agentūrai LETA Natūralizacijos tarnybos prie Pilietybės ir migracijos reikalų departamento vadovas Igoris Gorbunovas.

Pasak I. Gorbunovo, natūralizacija nesidomima dėl kelių priežasčių. Anksčiau daugelis norėjo tapti Latvijos piliečiais, kad galėtų laisvai judėti Europos Sąjungoje. Tačiau dabar šis veiksnys nėra svarbus, nes ne piliečiai taip pat turi tokią galimybę.

2011-2012 m. apklausus užsieniečius ir imigrantus iš trečiųjų šalių, paaiškėjo, kad pagrindinė priežastis natūralizacijai yra ta, kad jie gyvena Latvijoje. Kiti motyvai buvo ne taip svarbūs. Visi kandidatai į piliečius sako, kad jie nori užtikrinti pilietybę savo vaikams. Kai kuriems taip pat svarbi galimybė dalyvauti rinkimuose.

I. Gorbunovas pažymėjo, kad jaunų žmonių susidomėjimas natūralizacija visada buvo didesnis nei kitų amžiaus grupių. Tačiau per pastaruosius dvejus metus pareiškėjų nuo 18 iki 30 metų amžiaus mažėja. "Viena priežasčių - Latvijoje nėra nieko, kas būtų atsakingas už sanglaudą, integraciją... Integracijos funkcija permetama iš vienos ministerijos kitai. Dabar šį reikalą prižiūri Kultūros ministerija, kuri pati pripažįsta, kad neturi tam pakankamai išteklių", - sakė I. Gorbunovas.

Tarnybos vadovas taip pat pažymėjo, kad socialinė integracija prasidės, kai šalyje bus užtikrinta aukšto lygio gerovė. "Jei žinote, kad sąžiningai dirbdami ir mokėdami mokesčius galite gauti iš valstybės socialines garantijas, išmokas ir pensijas, tuomet būsite motyvuoti. Ir ne tik - net Latvijos ledo ritulio rinktinės pergalė pasaulio čempionate būtų teigiamas stimulas", - sakė jis.

"Susidaro įspūdis, kad didelei daliai visuomenės nerūpi, kas vyksta Latvijoje, nes nėra pakankamai skaidrumo ir aiškumo, kad žmonės patikėtų šia valstybe", - teigė I. Gorbunovas.